Štai kur rusiškos Šekspyro versijos vertas klausimas. Tai imkim, sudėliokim faktus ir išsiaiškinsim. 

Internete kartas nuo karto pasirodo piktų pareiškimų, kad vat suknistoje plovykloje kažkas suraižė jo dvidešimto amžiaus pabaigoje pagamintą ir itin gerai prižiūrėtą su tikra rida Kia. Bet ar tikrai? Na, bet ar tikrai ?

Visų pirma reikia apžvelgti faktus. 

Jau kuris laikas griežtėjant reikalavimams, dėl globalinio atšilimo automobilių gamyklos priverstos “žalinti” , taip Ramūnai, “žalinti”, savo dažų mišinius, kurie cheminiu aspektu nebūtų tokie kenksmingi aplinkai, o tai, deja, įtakoja ir jų patvarumą. Ir taip, mieli skaitytojai, tai prasidėjo ne šiemet, o jau prieš gerus dešimt metų ir kiekvienais metais reikalavimai dėl gamtos apsaugos vis griežtėja. O gamintojai sukasi kaip gali. O tai, dar kartą akcentuoju, atsiliepia dažų mišinio kokybei, patvarumui ir ilgaamžiškumui. Ką tai reiškia? Na, pavyzdys bukuoju būdu: jei, sakykim, anksčiau nedarydami įtakos automobilio dažams jį galėjote paliesti keletą tūkstančių kartų, tai dabar turite tik vieną tūkstantį prisilietimų. Dar kitaip, dažų sluoksnis daug jautresnis trinčiai nei buvo anksčiau.

Kas vyksta plovyklose? Kodėl galima sakyti, kad automobilis nėra braižomas? Kas nutinka, jeigu įvyksta “legit” incidentų? Kaip problema bus sprendžiama ateityje?

Taigi, kadangi atviriausia buvo “Švaros brolių” plovykla ir nuodugniai papasakojo apie procesus ir kaip kas ten vyksta, bei kokių tiekėjų gaminius naudoja automobilių plovimui, turiu šiek tiek atsakymų.

Taigi, tunelinės plovyklos naudoja micro pluoštą, arba dar paprasčiau – šluostes su kuriomis namie plaunate indus ar valote paviršius. Po kiekvieno nuplauto automobilio visa sistema pati vos per kelias sekundes sugeba išsiskalauti ir išsivalyti, naudodama rotacinę jėgą. O tai reiškia, kad jau kitas įvažiuojantis automobilis plaunamas jau vėl su visiškai švaria šluoste . “Švaros broliai”, beje, yra ganėtinai išlaidūs. Jie renkasi vieną brangiausių technikų pasaulyje ir nepaisant pigesnių alternatyvų Europoje, siunčiasi vieną brangiausių ir patikimiausių technikų iš USA. Kažkaip neįprasta lietuviškam verslui: ne pigiausia įranga ir ne pigiausios sertifikuotos priemonės bei chemikalai… Pagarba. Žinant žmogaus prigimtinį įprotį taupyti, tikiuosi žinot, ką darot…. 

Kodėl galima teigti, kad pati tunelinė plovykla automobilio nebraižo?

Jeigu nusprendėte apsilankyti tunelinėje plovykloje ką tik grįžę iš savo vasarnamio Purnuškėse (taip, yra Lietuvoje tokia vietovė ) ar kokioje kitoje vietovėje, neprisiriškime prie pavadinimo, su visiškai išterliota ir bele kaip išmozota savo mašina, tai natūralu, kad ant jos yra smėlio dalelių ir visokio kitokio briedo… Žinot, kas dar yra natūralu? Kad plovykla nespėja vandeniu nupurkšti kiekvieno milimetro, nes ji nėra pritaikyta automobiliui, ištrauktam iš ******* žino kur, o ta kempinė ima ir trina… Taip, trina tą smėlį ir žvyrą, kurį patys atsivežėt, į tą jūsų automobilį, ir taip gali atsirasti mikro įbrėžimai. Ir čia jau brolau, niekas nekaltas, jeigu jau išmozojai tą automobilį taip, kaip retas sugebėtų, tai ir vežk jį į rankinę plovyklą, kurią irgi įperka retas vairuotojas arba atsiraitok rankoves ir stok į eilę prie “Plaunu pats” plovyklų.

Ar įvyksta “legit” incidentų? 

Visi mes žinom ta istoriją, kur kaimyno draugės Marytės sūnaus draugelio Manto klasioko tėčio brolis buvo plovykloje ir rado įbrėžimą…

Taip, kartais tikrai įvyksta incidentų. Ir žinot ką? Nors daugelis galvoja, kad plovyklose dirba tik neišsilavinę buduliai, tai jūs labai klystat. Ten dirba nemažai studentų, kurie puikiai supranta, kas yra klientų aptarnavimas, ir kad net ir menkiausias incidentas žmogui kelia stresą, nes kaip bežiūrėsi, juk tai apgadintas kažkieno nuosavas ir nepigus turtas. Jaunuoliai gan mikliai užregistruoja žalą, su nuotraukomis, o iki tam tikros sumos bendrovė net nesikreipia į draudimo kompanijas ir nuostolius kompensuoja pati kaip įmanoma greičiau. 

Kaip tokia problema dėl labai dažnai “subraižytų” automobilių bus sprendžiama netolimoje ateityje?

Ne paslaptis, kad visi turim “draugelį”, kuris greitai suranda kažkokią utopinę skylę sistemoje ir niekas su juo nenori ginčytis nes jis labai už****** ir tiesiog su juo sutinka. Kartais taip elgiasi ir kompanijos, kad apsaugotų savo vardą nuo nepagrįsto šmeižto, jos tiesiog atlygina menamus nuostolius, kad individas kuo greičiau pasišalintų iš akiračio.

Tačiau tokių individų yra ne vienas, ir ne du, ir tai brangiai kainuoja. Taigi, koks sprendimas?

Jau greitai visos tunelinės plovyklos bus apstatytos skaneriais, kurie skanuos įvažiuojančius automobilius ir išvažiuojančius, ir akimirksniu galės palyginti ar yra pokyčių (taip, turiu omenyje žalos). Taigi, “fake claim” era baigsis, ir manau tų “Mano mašiną subraižė tie…..” akcijų socialinėje erdvėje ženkliai sumažės.

Taigi, trumpai. Tunelinės plovyklos pačios automobilio nebraižo, tačiau mini incidentų pasitaiko visuose versluose ir Lietuvoje dauguma jau taiko vakarietišką kultūrą ir daro viską, kad klientas liktų laimingas. Na o tiems, kurie galvoja, kad mašinos galima neplauti, atvežti ją panašią į šūdo ir cemento mišinį, soriukas, greičiausiai vienas kitas akmenukas, kurį pats atsivežei, ir pabraižys tą tavo tačkę… Ir nieko čia nepadarysi…

Dar atsakysiu ir į aktualų klausimą, o tai kaip dažnai tą mašiną plauti? Kad ir švari būtų, ir žalos per dažnai plaunant nepasidaryti?

Skirtingų ekspertų nuomone, tai yra nuo 1-2 kartų per dvi savaites. Gal kiek dažniau patartina plauti tik atšilus orams, kai dar yra likę druskų ant kelio ir jos labai gerai Jums nenaudinga linkme reaguoja su jūsų automobilio dažais ir drėgnu oru.