Bet apie viską nuo pradžių. Ketvirtadienio vakaras. Nesugalvoju, kuo čia pradžiuginus skaitytojus. Norisi kažko tokio!!! Va tokio neįprasto, stulbinančio, su daug emocijų. Bingo! Audi RS – kaip tik. Čia noriu padėkoti “Autojuta” – vieninteliam High Performance Audi centrui Lietuvoje, kurie manimi pasitikėjo ir davė šį žvėrį savaitgalio bandymams. Taip, žodį žvėris tyčia palikau be kabučių. Bet paaiškinimui dar ateis laikas.
Taigi, penktadienio vakaras. Atkeliauju į Audi. Žavi Audi pardavėja palydi mane iki to laukinio žvėries. Jeigu prieš tai kiek galingesnės mašinos man atrodė kaip šelmės, ši nei kiek nebuvo panaši į tokią. Ši “mergina” jau iš tolo šiepė savo nasrus ir agresyvia išvaizda lengvai mane gąsdino. Bingo. Kažkas, ko tikrai seniai nebūsiu vairavęs. Kažkas, kas tikrai stebins.
Apžiūrim išorę. Platūs, dideli ratai, plonos padangos. Tai – ko tikiesi iš sportinio automobilio. Kiekviena linija, rodos, kelis kartus pamatuota ir ten yra dėl man net nesuprantamų aerodinaminių savybių. Spalva – mėlyna, o mėlyna spalva – didelė mano silpnybė. Laima įsodina mane į mašiną ir taria magišką frazę: “Įlipus, kaip matai, niekas nestebina ir viskas tau jau pažįstama, juk ne pirma Audi, o kai pradėsi važiuoti – stebins viskas”. OK. Daug nesitikiu, kažkada nusišypsojo laimė pavairuoti NIssan GT-R, tai kaip ir nesitikiu būti šokiruotas ar panašiai. Mandagiai nusišypsau. Susireguliuoju veidrodėlius, sėdynę. Ok. Pasiruošęs. Spaudžiam Start.
Ir ji taip suriaumoja, kad mano širdis literaliai nukeliauja į kulnus, ir grįžta pakeliui nevalingai kelis kartus sustojus. Wow!!! Šito nesitikėjau… Pradedu riedėti. Iš pradžių labai labai ramiai, nes pradedu suvokti, kokio galingumo tai automobilis (400 arklių kaimenė įsitaisiusiu po kapotu, tik ir laukia progos pasirodyti).
Pasisukioju po Kauną ir išvažiuoju į trasą. Kaunas – Vilnius. Spust. Ir jaučiu, kaip traška mano stuburo slanksteliai. Jie nepratę prie tokios traukos. Vos paspaudus tave taip tvoja prie sėdynės, kad jautiesi, lyg būtum gavęs visą kalašnikovo automato atatranką. Vos per kelias minutes aišku, autostradoje jai lygių nėra. Nėra ką bandyti, važiuojam ramiai.
Automobilio vidus. Yra viskas ko reikia ir visi įprasti technologiniai niekučiai ten yra. Tačiau ne tik ekranas, bet ir viduje esančios “knopkės”, viskas kuria galingos lenktyninės mašinos įspūdį. Viskas iki smulkmenų.
Fun fact. Spidometras elektroninis. Tiesa, ne šiaip sau, pasirodo fizinės rodyklės lūždavo nuo apkrovos ir reikėdavo itin dažnai keisti.
Vilniaus miestas. Visi įmanomi demonai prie kiekvieno šviesoforo prievarta verčia mane spustelėti akseleratorių iki dugno. Bent jau iki tų leidžiamų kilometrų per valandą. Ir tas jausmas kelia priklausomybę. Ta nežabota galia tiesiog užkabina kaip narkomaną ir tu nebegali sustoti. GT-R buvo labai smagu, tačiau dėl didelio jo svorio jis nebuvo toks aštrus ir smagus kaip Audi. Yep, perskaitėt viską teisingai Audi buvo daaaug smagiau.
“Šimašiaus testas” – Vokiečių gatvė. Gerai, čia ne taip smagu. Ponai iš Vokietijos turbūt negalvojo kad kokiam nors asilui gali šauti mintis važiuoti tokiais keliais su tokiu kūriniu. Oh well. Aš važiuoju. Tiesa, džiaugiuosi, kad tuščiu skrandžiu. Nes jei kažkada esu sakęs, kad jaučiau duobes, tai aš jas pilnai pajaučiau irgi tik su Audi. Tai jeigu tikitės komforto važiuojant duobėta gatve – tai ne tas automobilis. Spaudžiat “Next” ir einat ieškot kito.
Praeivių žvilgsniai. Na, išvaizda gal priverčia atsisukti ne visus. Bet automobilio variklio garsą būtų ir Bethovenas išgirdęs. Tas griausmas… Jautresnėje valstybėje
kas nors nesupratęs būtų paskelbęs kokį nors rimtos gamtos stichijos pavojų. O čia viso labo tik Audi pravažiavo. Dvi merginos labai į ją stebeilijosi, o užvedus Audi variklį jų veidai keistai sumišo, įtariu, kad nuo garso bus baigusios…. if you know what i mean…
Minusai.
Labai kieta pakaba ir ,be abejo, dideli ratai su žemo profilio padangom man leido ne tik suskaičiuoti, bet ir pajusti visus Vilniaus mieste esančius šulinių dangčius. Literaliai visus.
Malonumai kainuoja. Šitas malonumas irgi kainuos. Taigi, kaina ne vaikiška, pradžia nuo 58 000eur.
Išvada.
Jeigu jus jau kamuoja vidutinio amžiaus krizė arba esate sėkminga/sėkmingas jaunuolis ir ieškote kažko labai išskirtinio, velniop nuvalkiotą Mustangą. Siūlau pabandyti Audi. Ji verta nuodėmės.
Na, o dabar iškvieskit man egzorcistą, nes tie greičio demonai manęs nepaleis dar ilgai. Aš apsėstas to variklio griausmo ir automobilio traukos, be kurios negaliu ramiai gyventi.
P.S jei svajojate išbandyti super galingus RS modelius, tačiau neketinate jo pirkti, arba dėl kelių savaitgalių džiaugsmo nenorit apkarpyti savo šeimos biudžeto keliasdešimt tūkstančių eurų, išbandykit Audi Sports Academy By Autojuta. Tai vienintelis toks projektas šiaurės ir rytų Europoje. Gausit profesionalius lenktynininkus, kurie paaiškins ir parodys ką ir kaip daryti su tokio lygio žvėrimis, o vėliau ir patys galėsit pažiūrėti, iš kokio molio esat drėbti. O svarbiausia, viskas vyksta saugiai – profesionalioje trasoje, kur neišbėgs joks gyvūnas ar vaikas. Gali išbėgti koks nelabai vykęs politikas, bet tada manau, nestabdykit, Audi oro pagalvės veikia, o šalis vėliau padėkos.
Lenktyniaukim trasose, o ne gatvėse.