Kodėl gauti į snukį ir pirkti Lietuvoje Peugeot yra vienas ir tas pats?
Skaitau įvairiausių žmonių postus apie blogą aptarnavimą. Kaip jiems nepasisėkė, kaip šūdinai jautėsi ir t.t tikrai kikenau skaitydamas apie Medeina Cijauskaite žygius vardan savo siuntinio. Ir jūs paskaitykit.
Aš girdėjau įvairių istorijų ir auto versle, bet paskutinė mano patirtis pramušė dugną žemėje ir keliavo tiesiai į žemės centrą, taip tą apie kurį rašė Žiulis Vernas.
Kai kas iš mano bičiulių žino, kad pradėjau projektą Deals On Wheels LT. Padedam žmonėms įsigyti naujus automobilius be streso. Konsultuojam, deramės dėl kainų, jei negaunam kažko Lietuvoje, kalbame su partneriais užsienyje, paaiškinam lizingų subtilybes ir t.t.
Vienas mano bičiulis yra praleidęs nemažai savo gyvenimo USA. Ir kai kurie jo įpročiai išliko. Pavyzdžiui pirkti automobilį “iš emocijos”, ne racionaliai, be didelio poreikio, kartais tiesiog todėl, kad pirmasis nebedžiugina (dabartinis automobilis vos 2 metų senumo ir nukeliavęs gal 14 000 km). Tas jo SUV per daug šeimyniškas, per mažai smagus.
Senokai nesimatėm, susiskambinom, susitarėm papietaut. Bet prieš tai, sako :
– Važiuojam kartu, aš dar mašiną nusipirksiu, jei duos gerą “deal’ą” tai ir imsim. Parodysi, ką moki.
Ech tas mano pasitikėjimas savim. Pirmyn. Parodysiu kaip čia viską reikia ir koks aš kietas. Žodžiu nusiteikiau, kaip reikalas – imsim tą vargšą pardavėją : “smaugsim” ant kainos, paimsim gerą deal’ą ir važiuosim atšvęst. O Karlai, kaip aš klydau ! Kiek daug aš dar nežinau apie pardavėjų nesugebėjimą parduoti.
Atkeliaujam mes į tą vienintelį Peugeot atstovą Vilniuje, sėdi keturi jaunuoliai ir viena šeima, dar be mūsų, dairosi aplinkui.
Pamatėm modelį, kurio ieškojom. Apsidairėm, bičiulis įsėdo, pačiupinėjo vairą, sako :
– Nu, viskas tinka, reikia test drive pasidaryt, kad būčiau tikras.
Kaip tik tuo metu prie mūsų prieina pardavėjas ir pasiteirauja ar gali kuo padėti.
Aš :
– Sveiki, taip norim test drive, prieš perkant, pasidaryti. Ar turit benzininį variklį?
– Taip turim, bet test drive galit turėt tik kitą trečiadienį. – paaiškina pardavėjas.
-Bet jug mašina lauke priešais duris, tai kodėl taip ilgai laukti ? – nepasiduodu aš.
– Nes dabar neturiu laiko, pas mane normalūs klientai ateina.
Boom. Nužudomas mūsų entuziazmas ir gera nuotaika. Aš suprantu, kad nei aš nei mano bičiulis nesusiprotėjom užsidėti smokingo prieš einant apžiūrėti Peugeot. My bad. Bet rimtai wtf? Ką jūs b**t sau leidžiat?
Nei mano bičiuliui, nei man, naujas automobilis nėra kažkas neįprasto ar life event. Taip, smagu. Taip, brangu. Bet jau patirtas jausmas ne vieną ir ne du kartus. Atėjom su džinsais ir nesipuošėm labai.
O dabar pažiūrėkim į viską iš kitokios kliento pusės. Nemaža dalis lietuvių automobilio neperka taip kaip mano suamerikonėjęs bičiulis. Jie tam taupo. Ilgai. Ir iki paskutinės minutės abejoja ar tikrai verta. Baugu. Baisu. Didelis pirkinys – didelė atsakomybė. Ir ką reiktų daryt žmogeliui, jei toks pyzdrikas pardavėjas leidžia sau kalti tokius “statment’us”? Jug jo noras dings, kaip dūmas. Ir keliaus jis į mašinų turgų, nes ir taip bijojo, o čia tas asilas dar ir patvirtina visas jo baimes.
Taip, kad siūlau nepirkti Peugeot, nes jausmas tikrai kaip gavus į snukį. Esu išbandęs abu. Pasimokykit iš mano klaidų.
#shitservice #Peugeot #badday #cashinhand #nodeal #nodrive #sadstory #longpost #dealsonwheels