Visai nesenai korėjiečiai pristatė savo naują kūrinį – absoliučiai atnaujintą “Hyundai Tucson”. Inovacijomis ir modernumu kvepiantis automobilis jau nuo pat pirmų pasirodžiusių nuotraukų patraukė mūsų dėmesį, todėl atsiradus galimybei, nieko nelaukdami čiupome šį automobilį apžvalgai.

Nuo praeitos kartos “Tucson” modelis yra pasikeitęs kardinaliai. Tiek kėbulo dalys, tiek interjeras, tiek važiavimo kokybė. Apskritai, toks jausmas, kad vienintelis dalykas, kurio dizaineriai nepakeitė – ženkliukas.

Fotosesijos metu ilgai žiūrėjau į kėbulą. Ir iš toli, ir iš arti. Vaikščiojau aplink, tyrinėdamas detales ir įvairiausius dizainerių bandymus išsiskirti. Visą tą laiką mano galvoje pagrinde sukosi vienas žodis – savotiškas. Ir tikrai nebandau pasakyti, kad tai blogai. Šiaip ar taip – kiekvienam savo. Man labiausiai patiko tamsus priekis. Juodos spalvos ženkliukas bei grotos atrodo ne tik stilingai, bet ir atkreipia dėmesį. Taip pat labai įdomiai išdėlioti dienos šviesų LED’ai. Gale man patiko tai, kad valytuvas paslėptas po spoileriu (nes, kokio velnio man reikia jį matyti) ir vis rečiau naujų automobilių pasaulyje sutinkami tikri duslintuvai. O keisčiausia, turbūt, tai, kad iki šiol negaliu pasakyti ar jis man gražus. Reiktų dar porą savaičių pažiūrėti.

Įsėdus į vidų pasitinka sėdynės, kurios manęs nei sužavėjo, nei nuvylė. Sėdėti patogu. Tačiau tik tiek. Vairas, nors ir nelabai gražus, lietimui yra malonus ir patogus. Dovanų – milžiniškas porankis jūsų daiktams ir tiek daug vietos gale, kad net trys žmonės iš Vilniaus į pajūrį nuvažiuos per daug nesikankindami.

Pažiūrėjęs į panelę radau vieną gražiausiai integruotų ekranų, kokius teko matyti. Atrodo ypač solidžiai. Ten, kur ir turėtų būti. Visgi reakcijos laikas nėra tobulas ir pasirinkus kažką iš meniu kartais teks sekundę palaukti. Apšvietimas pagaliau tapo nebe neoninis, kas yra nuostabu, tačiau galvojant apie konkurentus ir tai, kokį salono apšvietimą siūlo kai kurie iš jų – kur pasitempti dar tikrai yra.

BAUDA BAUDUŽĖ: multimedijos garsas reguliuojamas “tapšnokliu”.

Mygtukai vietoje bėgių perjungimo svirties man pradeda patikti. Tik kartais norisi pasidėti ranką ant bėgių perjungimo svirties, o to padaryti neįmanoma. Tačiau tai nebūtinai yra blogai. Ranką laikyti ant bėgių svirties yra blogas įprotis, kurį reikia pašalinti. Rankos priklauso ant vairo.

Užkūrus automobilį jus pasitiks įkyrus pypsėjimas. Nespėjau suprasti, kodėl jis kaskart tai daro, bet jei sėsit į automobilį su skaudančia galva – skausmas gali paaštrėti. Dar vienas keistokas momentas yra tai, kad kiekvieną kartą užkūrus, jums bus parinktas “EKO mode” važiavimo režimas. Kodėl? Jei šiandien aš važinėju įsijungęs “normal”, tai norėčiau tokį pat rasti ir ryte.

Ne visiškai taip, kaip tikėjausi veikia ir posūkių lempos. Turiu omenyje ne pačius posūkius, bet prie priešrūkinių žibintų esančias lempas, kurios įsijungia pasukus vairą. Jos pradeda veikti vairą pasukus vos kelis centimetrus. Pavyzdžiui apvažiuojant šulinio dangtį įsijungs tiek vienos, tiek kitos pusės. Tačiau iš esmės juk aš važiuoju tiesiai. Vairavimui tai netrukdo, tačiau gali bereikalingai atkreipti kitų vairuotojų dėmesį.

Juostų palaikymo sistemai dedu didelį pliusą. Paleidus vairą automobilis važiuoja juostos viduriu, nesimėto į šonus ir nekelia baimės vairuotojui.

Na, o labiausiai užkliuvęs momentas bandant šį automobilį atsiskleidžia startuojant nuo sankryžos. Jei užsidegus žaliai šviesai norėsite pajudėti nors šiek tiek greičiau – prasisuks priekiniai ratai. Norint išvengti šios problemos, reiktų rinktis “Tucson” su visų varomų ratų sistema.

Dėdė meras Šimašius buvo labai patenkintas automobilio komfortu. Didieji “gulintys policininkai” apskritai jokio diskomforto nesukels, o mažiukai gal kiek ir trinktels per stuburą, bet sureikšminti nereiktų. Gaila, kad šiuo metu negalėjau išvažiuoti iš Vilniaus ir pravažiuoti bent 50 kilometrų užmiestyje, tačiau “plaukti” aplinkkeliu buvo labai malonu. Šimašius sako: net ir su 19 colių ratais testas išlaikytas.

Laukiantiems skaičių: šį “Hyundai” varo 1.6 litro darbinio tūrio hibridinė širdis, kuri generuoja 150 arklio galių, nešančių pusantros tonos svorį. Ir nepaisant to, kad gamintojas deklaruoja 6,5l/100km – taip tikrai nebus. Važiuodamas ramiai, Vilniuje, turėjau 8,9l/100km sąnaudas. Labai pykti negaliu, tačiau iš hibrido, turinčio mažos talpos variklį tikėčiausi šiek tiek geriau.

Septynių bėgių automatinė greičių dėžė starto “lag’ą” vis dar turi, kaip ir dauguma, tačiau pajudėjus iš vietos bėgius meta švelniai ir net nepriverčia apie tai susimastyti.

BONUS NUSIDĖJĖLIAMS: jei prie sankryžos spaudot savo meškafoną, dažotės ar užsiimat kokia nors kita nuodėminga veikla ir nematot kas vyksta prieky – automobilis praneš apie pajudėjusį srautą. Šios funkcijos dėka nebūsit “užpypintas” jums už nugaros stovinčio vairuotojo.

Tiesiog privalau pagirti galinio vaizdo kamerą, kurioje dieną vaizdas rodomas ypač kokybiškas ir ryškus, o sutemus, kamera tampa nespalvota, tačiau vaizdą rodo taip pat šviesiai ir aiškiai. Manau, kad tai viena svarbiausių funkcijų, kalbant apie automobilio eksploatavimą.

Apibendrinant – automobilis jaukus. Pasitikėjimo suteikia ir tai, kad nors vizualiai jis atrodo didelis, o vietos viduje daug, vairuojasi kaip mažas. Tai galėtų būti puikus automobilis jaunai šeimai su keliais vaikais ar nedidelės įmonės direktoriui.

Jei sudomino kaina, tai už vidutinės “Style” komplektacijos “Hyundai Tucson” su keturiais varomais ratais mokėsit po maždaug 340 eurų per mėnesį. Bet, kaip visuomet, yra būdų šiai sumai sumažinti.

DOW sako: 7 ratai!

Nuotraukos: Dainius Voveris

#vairuokitesvajones#automobiliulizingas#autokonsultacijos#automobiliuapžvalgos#goddeal