Kiekvienais metais tas pats. Kalėdinės dovanos , įvairūs rakandai ir patiekalai turi atsirasti bagažinėje. Aš net vaikų neturiu ir tai niekaip netelpu. Bet šiemet Audi – to the resque. Visam šventiniam laikotarpiui gavau Q7. 3l dyzelinis variklis 210kw. Puikus balansas.
Bet, kaip visada, pradėkim nuo pradžių. Išorė – kiek agresyvoka. S Line paketas ir juoda spalva – jautiesi kietas, labai kietas. Nežinau, ar įmanoma dar kokį nors šeimyninį automobilį padaryti tiek agresyvų. Taigi, elementaru – šis auto puikus pasirinkimas šeimyniniams kompromisams, kur norisi ir agresijos, ir talpumo bei saugumo. Ant galinės sėdynes, manau, gali susodinti visą Vilniaus “Ryto” startinį penketą. Nes vis tiek sėdėti jie labiau pripratę, negu žaisti, o ir vietos tikrai pakankamai. Dainius Adomaitis galėtų patogiai įsitaisyti priekinėje keleivio sėdynėje nebijodamas dėl nugaros skausmų… Vilniaus “Ryto” treneriams dažnai pasitaikanti trauma…
Bagažinė? Ten lengvai galit sutalpinti Rudolfą su visa savo chebra, bet tada gausit ir Kalėdų Senelį paimti, kol jo briedžiai bagažinėje čilina…
Keturių zonų klimato kontrolė gal ir neatrodo nei labai mega naujiena, nei labai svarbus dalykas, tačiau tokio dydžio automobilyje – tikrai reikalinga. Ir labai patogu, nes bandyti sureguliuoti viską taip, kad visiems tiktų yra tas pats, kas bandyti susitarti su visom politinėm partijom – gaunasi gaidys: rezultate visi pikti ir nelaimingi.
Tiesa, Audi nauji modeliai taip išlepino savo mega high tech sprendimais, kad Q7 , kuris pasirodė truputį anksčiau, jų trūksta. Pripratus prie touch screenų ir inovatyviausių sprendimų sugrįžti prie „knopkių“ truputį sunku. Tačiau gamintojas tai supranta, todėl dabar šis automobilis parduodamas gerokai mažesnėmis kainomis nei iki šiol, ir nebėra toks brangus, nors jo kokybė dėl to nenukenčia.
“Šimašiaus” testas. Šitam automobiliui, kaip ir daugeliui premium ženklų, yra kažkas panašaus, kaip Skverneliui pasidaryti politinį karachiri – labai lengva. Ir praeivių dėmesį savo išvaizda jis kausto neblogiau, nei Artūras Zuokas, kažkokiu būdu įvaręs Egidijų Dragūną į autobusą, net nenoriu žinoti ką Zuokas jam už tai padovanojo…. Svarbiausia, kad Kalėdų be sniego nebūna…
Keliaujam į trasą. Spaudžiam. Ir žodis “saugus” man įgauna naują prasmę. Ta mašina kaip vikšrinis traktorius, eina kiaurai, po ratais pasitaikantis sniegas – jai nė motais, net važiuojant gan dideliu greičiu. Dėl dydžio aplinkiniai vairuotojai, pamatę tas priekines grotas artėjant, pirma pasitraukia iš antros juostos, o tik po to parodo posūkį – labai patogu. Valytuvai. Dalykas, į kurį niekada nekreipiau dėmesio, tačiau dabar suprantu kaip svarbu geri valytuvai. Galit juoktis, bet jie taip gerai valo, jog visą laiką jausmas toks, kad ką tik iš “Švaros Brolių” būtum išvažiavęs. Vat tiek GERAI.
Išvados.
Sumažėjus automobilio kainai, tai visai svarstytinas šeimos SUV, tiesa jei daug laiko praleidžiate mieste, labiau tiktų mažesnė Q opcija, nes parkuoti ją Vilniaus gatvėse, o ypač senamiestyje nėra itin paprasta. Automobiliui truputėlį trūksta naujausių technologijų, tačiau, važiavimo komfortas, bent jau dalinai, kompensuoja jų trūkumą. Jei ieškote itin talpaus šeimyninio SUV ir už protu suvokiamą kainą – šitas vokietis turi būti jūsų test drive sąraše.