Kaip antrojo pasaulinio karo laiku Ispanija patikėjo vokiečiais, taip ir dabar, patikėję vokiečių inžinerija, ispanai sugrįžta.
Šį kartą aš apie SEAT. SEAT ATECA.

Vokiečių inžinerija, BEVEIK vokiška kokybė, ispaniškas dizainas. Ar geras derinys? Aš papasakosiu, o Jūs nuspręskit.

DOW vis dažniau ir dažniau sulaukia klausimų iš klientų: o kokia jūsų nuomonė apie Seat? Ar Seat gera mašina? Ar Seat patikimas?
O kaip važiuoja Seat? Sau pirktumėt Seat?

Suprantu, kad paskutinį kartą mano rankos Seat vairą laikė prieš gerus du metus. Ir tai labai trumpai. Labai. Taigi, negaliu gi sąžiningai pasakyti savo nuomonės, nes nelabai turiu iš ko ją susidaryti.

Skambinu į Seat:
– Chebra, duokit mašiną pabandyt, nieko nežinau, žmonės klausia – neturiu ką pasakyti.
Aptarnavimas aukštam lygyje:
– No problem, atlėk šeštadienį, iki pirmadienio pasibandysi, bus tau viskas aišku.
Pasirodau sutartu laiku, sutartys paruoštos iš anksto, sudedu parašus mainais į raktelį. Išeinu į lauką apžiūrėti, ką čia tokio gavau į savo rankas.

Dizainas aštrus. Priekinės akutės su visom “pravodkėm” blizga. Spalva – drąsi. Oranžinė. Smagu, kad gamintojai plečia savo spalvų gamą, kai kurios iš tikrųjų padaro automobilį seksualesnį. Ši oranžinė – puikiai tinka Atecai. Visi ryžavoti žmonės, nepradėkit džiūgauti, čia tik mašinoms taikau. Jūs kaip buvot tokie – truputį kitokie, taip ir liksit. (No offence, just British humour).
Atidžiau pažiūrėjus į Atecą, imi galvoti, kad Tiguan ir Qashqai turėjo “one night stand” ir va….. Visai neblogas rezultatas. Bagažinė kiek mažoka. Čigonas, kurį reikėjo pamesti iki taboro, nebuvo itin patenkintas komfortu.

Vidus. Tiesa, keleiviams ant galinių sėdynių vietos daug – bagažinės sąskaita. Bet čia – prioritetų klausimas. Aš rinkčiausi bagažinę, bet… Neturiu vaikų, tai iš kur man žinot, kas svarbiau?
Piloto kabina išpildyta puikiai. Tiesa, yra lengvas “konfiuzas”, nes spidometras tai beveik identiškas Audi…. Gal Qashqai ir Tiguan turėjo threesom?… Nesvarbu. Nes spidometras atrodo gerai, o “konfiuzas” įsijungia po to, kai nuo spidometro akys eina per vairą ir visas rankenėles – visiškas Volkswagen, kas yra gerai, nes tai labai praktiškai ir patogiai išdėliota.

Kaip visada, po apžiūros – į trasą. Spust, nieko… Oi, ekonomiško važiavimo režimas. Režimų yra daug. Velniškai daug. Susirandam sport. Spust. Wow… Tas ispaniškas daiktas traukia! Mintyse niūniuoju tokio meksikietiško peliuko dainą ” Speedy Gonzalez shalalala !!!!” Velniai rautų, tokios traukos iš ispaniūkščio tikrai nesitikėjau! Velniškai smagu. Atgal į miestą – sniego režimas. Vilniuje – pirmasis plikledis. Spėkit, ką vėl žiema netikėtai užklupo? Ant kelio visiškas ledas, o tas pietietis stovi sau tiesiai ant kelio ir neslysta. Neslysta nė trupučio. Žavu.

“Šimašiaus testas”- Vokiečių gatvė. Nors ratai R18, padangos normalios ir ant kelio ji gan minkšta, deja, į duobes ji reaguoja ganėtinai skaudžiai. Vienintelis dalykas, kas gelbėja situaciją – puiki garso izoliacija. Taigi, jei senamiestyje lankotės retai, neturėtumėt labai skųstis.

Netikėti pliusai ir minusai:

Pliusas – standartinė garso sistema yra kažkas nerealaus, didžioji dalis gamintojų už tokią kokybę paprašytų pakloti nemenką sumą pinigų (papildomai, žinoma). Aišku, jei mašinos pirkti artimiausiu metu neketinat, gal jau galėsit panaudoti ir maisto talonus mainais į geresnę garso kolonėlę.

Minusai – pagrindinis ekranas truputėlį vėluoja su laiku, jis iš kokių 2011metų. Ir nors automobilyje odinės sėdynės, kažkodėl viską, t.y. aukštį, nugaros atlošą, turi reguliuotis ranka – jokios elektros.

Bet turint omenyje, kad automobilio kaina prasideda nuo kuklių 220 eur/mėn., tai yra nerealus kainos ir kokybės santykis, tad jei renkatės SUV, „Generole Franko“, sveikas atvykęs į “short listą”.

Ar pirkčiau sau? Nežinau, bet ar jis būtų mano svarstytinų automobilių sąraše? Tikrai, taip.