Apie japoniškos inžinerijos sėkmę byloja jau vien visos Lietuvos taksistai ir pavežėjai. Koks automobilis šauna į galvą, kai norite važiuoti į miestą ir telefone atsidarote BOLT programėlę? O koks, kai išgirstate žodį “hibridas”. Tai vat apie tą patį kalbu ir šiandien.
Kažkada buvęs tolimas ir nepažįstamas, dabar jau kartais mieste ir per gerklę lendantis “Toyota Prius” pagaliau pasiekė ir DOW rankas. Tiesa būtent mano vairuojamas modelis per gerklę dar nelenda. Automobilis 2020 metų gamybos ir mielai sulaukčiau pavėžėjo, vairuojančio būtent tokį.
Pradedant nuo kėbulo, turiu pasakyti, kad jis keistas. Na, tikrai keistas. Net labai. “Toyota Prius” nuo antro modelio gamybos atrado tam tikras dizaino linijas, kurių laikosi iki šiol. Jos skiriasi nuo visų kitų automobilių, o kiekvienas naujai išleidžiamas modelis yra panašios formos. Ar atrodo gražiai? Kiekvienam pagal save, o aš sakau: pass.
Salone standartinių formų taip pat nesitikėkit. Vos klestelėjus į vairuotojo kėdę, į galvą grįžta tas pats žodis: keista. Ir sėdynės tikrai nėra pačios patogiausios, bet vietos tikrai daug. Tiek man, sėdinčiam prie vairo, tiek už manęs sėdinčiam, pakankamai drūto sudėjimo vyrui. Į akis iškart krenta ir jau “Prius” modeliams įprastas, pailgas ekranas panelės viduryje. Man jis atrodo negražiai, bet turiu pripažinti, kad greitį ir visus kitus rodmenis ten stebėti yra patogu. O jei grįšim prie temos, kad “Prius” – mūsų įprastas taksi automobilis, tai viduryje esantys rodmenys teigiamai pasitarnauja ir paimtų keleivių atžvilgiu. Jie gali stebėti ar vairuotojas neviršija greičio. Neretam tai suteikia saugumo jausmą.
Valdymas viduje pakankamai paprastas. Kaip ir visų “Toyotų”. Nieko pakeisto ar stipriai atnaujinto ten nėra. Tiesa mygtukai esantys ant vairo tapo kiek kitokie. Man – malonesni, nei kituose “Toyota” modeliuose. Vienas keisčiausių ir pirmą kartą sutiktų klimato kontrolės valdymo momentų buvo tai, kad vėjo pūtimą galima prioretizuoti. Vairuotojui, šoniniam keleiviui, galiniams keleiviams, arba visiems vienodai.
Vienas riebesnių minusų, per galinį langą kažką aiškiai įžiūrėti yra sudėtinga. Viduryje esantis perskyrimas labai trukdo, tad jei automobilis purvinas, o diena apniukusi ar drėgna – teks pasitikėti kamera. Labai keista ir tai, kad tiek valytuvas valo tik viršutinį, tiek langų pakaitinimas “nušildo” tik viršutinį langą. Prarandama 50% taip reikalingo matomumo.
Nulėkus jau pirmuosius kilometrus, pradėjo suktis mintys, kodėl visgi šis automobilis yra taip mėgstamas. Ir tam atradau dvi priežastis. Su pirmąja sutiko ir meras Šimašius – automobilis labai minkštas. Žinoma, iki limuzino klasės dar reiktų stipriai patobulėti, tačiau lyginant ekonominės klasės būtent tokio dydžio automobilius, manau, šis galėtų būti vienas favoritų.
Antroji priežastis – sąnaudos. Hibridinė 1.8 litro dydžio širdis generuoja 122 arklio galias. Vidutiniškai, sakyčiau, bet daugiau iš “Prius” ir nesitikėtum. Kadangi šie automobiliai savo ekonomiškumu važinėjant mieste jau senai yra garsūs, aš nusprendžiau padaryti kiek kitokį bandymą: kokio dydžio sąnaudas galima pasiekti. Ir ne, aš tikrai nevažinėjau po miestą kosminiais greičiais, tačiau nuo kiekvienos sankryžos iki leistino greičio įsibėgėdavau kaip įmanoma greičiau, stabdydavau vėlai ir, žinoma, buvau įsijungęs viską, ką tik įmanoma. Buvau didžiai nustebintas, kai po 50 pravažiuotų kilometrų borto kompiuterio ekrane pamačiau 6.4l/100km. Įspūdinga. Nuoširdžiai. Įdomu, ką būtų rodę jei būčiau važinėjęs taupiai, 1l?
Ypatingo stabilumo, žinoma, čia jūs nesitikėkit. Kai važiavimas toks minkštas, tik prasidėjus lietui ar (tikros) žiemos metui, reiks paskaičiuoti greitį žieduose. Jeigu nenorit pradėti driftinti, tsakant.
Greičių dėžė jau apkalbėta N kartų, tad galim tik prisiminti, kad tai e-CTV, kuri gerai reaguoja, tolygiai dirba keliant greitį ir rėkia, kaip aš, kai Karbauskis antradienį visgi nesugalvojo eilinės idiotiškos priežasties ir iškeliavo iš seimo į pažadėtąją Naisių žemę. Jėzusmarija buvo geras antradienis.
Bendrai kalbant apie automobilį į galvą lenda vienintelis žodis – nuobodulys. Ar automobilis geras? Iš esmės taip. Jis važiuoja minkštai ir pigiai, “Toyotos” hibridai jau parodė savo patvarumą, tad veš jus ilgai, o pats automobilis tiek puikiai talpins visą šeimą, tiek leis su juo padirbėti savaitgaliais, taip “atidirbdamas” mėnesinę įmoką.
Bet tik tiek. Lekiant Labanoro keliukais saldus bliuzas galvoje negros, mintys apie laisvę neužplūs, o visas kūnas iš malonumo taip ir nepašiurps. Ir čia paliksiu jus su klausimu: racionalus pirkinys ir stabilumas ar vis gi plonesnė piniginė ir valiūkiška šypsena veide?
Šis, mieste beveik nematomu galintis tapti automobilis jums kainuos maždaug 286 eurus per mėnesį. Čia kaip visada – iki skambučio į DOW.
Mes sakom: 7 balai.
Light paint nuotraukos – Dainius Voveris
#vairuokitesvajones #automobiliulizingas #autokonsultacijos #automobiliuapžvalgos #goddeal