Jeigu prieš 10 metų manęs būtumėt paklausę, ką aš galvoju apie KIA, turbūt būčiau pasakęs keletą neigiamą reikšmę turinčių būdvardžių, kuriuos palydėtų lavina keiksmažodžių. Ir taip būtų ne tik dėl to, kad tada buvau dar mažai matęs ir nedaug tesuprantantis vaikas, (nors šito paneigti negaliu) bet ir dėl to, kad KIA tada buvo kiek kitokiame lygyje. Žemiau. Ir Stipriai.
Jei brėžtume kreivę, tai KIA gamintojo linija būtų ta, kuri šokteltų, ko gero, stačiausiai ir dabar puikuotųsi arba tame pačiame, arba beveik tame pačiame lygyje su savo konkurentais iš Japonijos, Vokietijos, ar kitų pasaulio šalių. O modelis link kurio einu, būtų vienas iš pagrindinių, kurie veda gamintoją į tokias aukštumas. Kodėl? Nes KIA nebėra tik pilka kelio masė. KIA tapo įdomi.
Pagaliau mano rankas, subinę ir širdį šildo – KIA Proceed.
Ir žinot, įdomus jis jau iš pirmo žvilgsnio. Juosta gale, pelnytai užtarnavusi ’’ubagų panameros’’ pravardę, žiūrisi puikiai. GT apdaila duoda sportiškumo, o keistas, lyg universalo, kėbulas puikiai dera į šitą kombinaciją. Toks lyg Karbauskio, Verygos ir Širinskienės sumuštinis. Kaip be jų nebūtų partijos, taip be šitų komponentų ir į KIA atsisukti nesinorėtų.
Nuo pat įsėdimo Proceeed GT maloniai nustebina. Ne tik tuo, kad kaskart įlipus aprėkia korėjietis, (nors, jei įsivaizduoji, kad jis čia taip geros dienos linki iš ryto, nėra taip blogai) bet ir sėdynėmis, kurios tik įlipus prisitraukia į buvusią padėtį, o užgesinus variklį, atsisumia atgal. Detalės, mano broliai, esmė detalėse. Ir stiliaus pojūtį įnterjero kūrėjas turėjo neblogą. Paimam tamsų saloną, pridedam raudonai apsiūtas sėdynes, padauginam iš raudono apšvietimo ir gaunam ne tik jaukų, bet ir stilingą saloną. Dar įmetam patogias ir iš šonų prilaikančias sėdynes and we are good to go! Tačiau gyvenimas nebūtų toks įdomus, jei visuomet nebūtų bet…
Kaip lakštingala negali nečiulbėti, taip Kia negali nebarškėti. Retai. Važiuojant per tam tikras duobes. Tai susiję su bagažinės dangčiu. Vat tiek supratau.
O galinės sėdynės skirtos jūsų auginamiems smurfams susodinti. Arba žmonėms be galvų. Bet šiaip, viskas ’’čiki’’.
Kaip reaguojat, kai jums pasako, kad variklis 1.6 litro? Jau pirmi kilometrai mieste mane galutinai įtikino, kad nebe tie laikai, kai turi rupėt šitie skaičiai. 200 arklio galių būtent ir buvo tai, kas visą tą laiką šildė mano širdį. Automobilio galios pilnai pakako tiek važiavimui mieste, tiek lenkimui užmiestyje. O norint įlįsti į tarpą, ar staigiau startuoti sankryžoje problemų apskritai nekilo. Aišku, visa tai turi savo kainą.
Kaina nr. 1: Sąnaudos. Jei ieškot galios – jūsų dešinė pėda nėra labai lengva. Šitą žinau iš patirties. Tokiu atveju 10 – 11l/100km jau reikės atgailėti.
Kaina nr. 2: Šimašius liko nepatenkintas. Jei automobilis turi galios, jis privalo būti gerai valdomas. Kitokiu atveju, tai gali būti kelias į lūžius, arba pas vaikystės šuniukus – į tą tolimą fermą. Geras valdymas lemia kietą važiuoklę. Tai turėkit omeny, kad prieš kalniukus pristabdyt reiks. Mero užrūstinti gi mes nenorim.
Kas liečia išmanųjį automobilio valdymą – niekas nesikeičia. KIA valdymas man ir toliau vienas iš patogiausių. Tik ta pasenusi ir pikselių trūkumą turinti multimedija groja per nervus. Džiugu tai, kad 2020 modelyje ji bus pakeista į naują ir teisingą, kuri bus ne tik didesnė, bet ir geriau valdoma, bei aiškesnė.
Pabaigai, pati brangiausia bauda: automatinį parkavimą išbandžiau. Net kelis kartus. Visi baigėsi stabdžio paspaudimu, nes kitokiu atveju būtų pasibaigę frančizės mokėjimu.
Tai automobilis, kuris duoda užtikrintumo. Galbūt tai galia. Galbūt valdymas. O galbūt mišinys. Bet už vairo jaučiausi puikiai. Žinoma, tai tikrai nėra automobilis, kuris subalansuotas visiems, bet neturiu net menkiausios abejonės, kad jis užkariaus nemažai širdžių. Tai gali būti ne tik kelionių draugas, bet ir žaisliukas, jei netyčia pasispaustų ’’sport’’.
Šio inovacijų ir galios kratinio kaina – 291 euras per mėnesį. Per daug? Pažiūrėkit į altrenatyvas. Dar per daug? Skambinkit mums.
DOW vertinimas: 8 ratai!
⚙️⚙️⚙️⚙️⚙️⚙️⚙️⚙️
Už nuotraukas dėkojam šalčio nejaučiančiam fotografui – Dainius Voveris