Meskit lauk tą išankstinį nusistatymą. Meskit žūt būt. Jo vedami galim prarasti tikrai daug. Pamenu momentą iš savo vaikystės. Apie kečiupą. Valgiau dešreles ar dar ką, velniažin. Tėvas manęs paklausė ar noriu prie jų kečiupo. Aš nė kiek nesudvejodamas atrėžiau: kečiupo aš nemėgstu. Tuomet mano tėčiui natūraliai kilo klausimas: ar aš jo kadanors ragavau? Ir taip, žinoma, kad jo ragavęs aš nebuvau. Ir žinoma, kad nuo tos dienos aš jį mėgstu.

Pavyzdys gal kiek primityvus, tačiau taip yra ir kasdienybėje. Beveik pusė klientų, kurių paklausiu ką mano apie Peugeot automobilius man atrėžia – ‘‘pežo = gavno’’, patys nežinodami, kaip stipriai jie klysta. O po mano pasakojimų ir automobilių bandymų neretas tą Peugeot ir įsigyja.

Šį kartą taip nutiko ir man. Nuo senų laikų Mazda automobilis man buvo vienas iš tų, kurie net tik pasirinkimų lentoje kabo apačioje, bet ir vienas iš tų apie kuriuos net nekyla diskusijos bendraujant savame automobilistų rate. Ačiū Dievui, pas DOW apsireikšė Lukas, kuris paprašė parduoti jo vos, vos panaudotą, Mazdą, ko pasekoje man teko dar nedarytas test drive’as. Which is allways exciting. Plius, mano nuomonė apie Mazdą pasikeitė.

Automobilis. Kėbulas, kaip visuomet – keliantis galybę skirtingų nuomonių. Man tai nėra grožio etalonas, tačiau ‘‘miss bodywork universe’’ konkurse tikrai neliktų paskutinis. Mažas, minimalistinis ir labai tinkamas miestui. Tobulas dydis ieškantiems urban SUV.

Interjeras taip pat pakankamai minimalistinis. Jaukus ir tamsių spalvų. Tai suteikia klasiškumo. Nors sėdynės nėra labai patogios, apsiūtos jos išties gražiai. Ir medžiagos salone nepanašu, kad būtų pačios pigiausios. Pojūtis 50/50, tačiau turint minty mano lūkesčius – net labai neblogai.

Darant research’ą prieš test drive’ą mane nemaloniai nustebino tai, kad Mazda vis dar naudoja atmosferinius variklius, kai tuo tarpu kiti gamintojai mus pratina prie mažalitražių variklių su turbina. Pradėjus važiuoti abejonės išsilakstė. Trauka, jei ir skiriasi, tai skiriasi labai nestipriai. Kiek tolygesnė, lyginant su turbininiais varikliais. O greičių dėžę esu apskritai linkęs lyginti su premium gamintojais.

Skaičių mėgėjams: 2 litrų dydžio variklis savyje turi pasislėpęs 120 arklių. Na, gal labiau žiurkėnų. Miestui traukos užtenka sočiai, na, o užmiesčio lenkimus gal reiks paplanuoti iš kiek ankščiau. Žinoma, galit jungti ir ‘‘sport’’ režimą, tačiau iš esmės tai nieko nepakeis. Visa šita kombinacija padaro taip, kad turėdamas ne baisiai ’’sunkią’’ koją važiuosite su 9l/100 kilometrų mieste. Sąnaudos tikrai nėra mažos. Bet, turint omeny, kad tai atmosferinis variklis be turbinos – so/so

.Multimedijai priekaištų tikrai turiu. Ekranas mažas. Valdymas, nors ir vizualiai gražus – tikrai nėra pats patogiausias. O valdymo pultas prie rankinio stabdžio jau yra atgyvena. Borto kompiuterio valdymas kur kas geresnis, bet lyginant su naujais modeliais – man trūko įnovatyvumo ir dar kažko. Kažko modernaus, kažko įdomaus. Šiuo atveju – nieko stebinančio.

Labai dažnai automobilis turi aiškų klientą. Šį kartą – atvirkščiai. Manau, kad Mazca CX-3 gali tenkinti žmogų priklausantį ne vienai socialinei grupei. Tiek jauną logistios įmonės vadovą (ar ne Antanai?), tiek mokesčių inspekcijoje dirbančią Violetą, kurios kelionės prasideda ir užsibaigia važiavimu į darbą Vilniaus mieste, tiek mane patį.

Na, o šio, mane maloniai nustebinusio, 2016 metais pagaminto miesto žvėrelio kaina – 179 eurai per mėnesį. Susidomėjusiems – rida šiai dienai nesiekia net 30.000 kilometrų.

DOW verdiktas: 7 ratai.

Mieli, Draugai, gerų darbų. Ir neleiskit išankstiniam nusistatymui atimti iš jūsų pažinimo.

Desertą jūsų akims kepa – Dainius

Voveris#vairuokitesvajones#automobiliulizingas#autokonsultacijos#automobiliuapzvalgos#gooddeal