Tik nesakykit, kad ieškodami sau naujo automobilio negalvojate apie stilių. Tikrai galvojat. Ir mes galvojam. O kaip ten bebūtų, stilius prasideda nuo pirmo žvilgsnio. Kalbant apie automobilį – tai kėbulas.
Esame draugiški visiems ir visuomet ieškome naujų draugų, kurie ne tik padeda Deals On Wheels plėsti paslaugų paketą, bet ir kuria pridėtinę vertę.
Nauji mūsų draugai – Speed-Styling, o šiandien kalbames su šios įmonės įkūrėju ir Europos automobilių apklijavimo čempionu – Ryčiu Kūloku.

GD: Gal pradėkim nuo to, kas esi šioje įmonėje ir ką čia veiki?
RK: Esu šios įmonės įkūrėjas, direktorius ir viskas viename.
GD: Bet pareigos, turbūt, prasideda nuo A ir baigiasi Z?
RK: Jo. Nuo valytojo iki klijuotojo (juokiasi).
GD: Ok, supratau. Tuomet, Ryti, gal papasakosi kaip sumastei užsiimt būtent tokia veikla? Kaip atsirado šita įdėja.
RK: Neikėtai. Tiesiog atradau. GD: Nišą?
RK: Gal ne nišą, bet tiesiog. Sužinojau apie plėveles, parsisiunčiau iš ebay, kaip ir visi, pabandžiau ir taip gavosi.
GD: Ir toliau tiesiog pratęsėt darbus?
RK: Jo. Paskui į vieną įmonę įsidarbinau. 3 dienas už dyką padirbau, kad jie suprastų, jog aš kažką moku. Ten įsidirbau. Paskui į Danijos čempionatą įkišo prieš mano valią, beveik (juokiasi). 18-kos būdamas laimėjau 5-tą vietą, nors pats buvau klijavęs gal tik metus.
GD: Stipru.
RK: O paskui per kelias įmones. Tai pas vienus, tai pas kitus važinėjau, freelancinau. Tai vat pradžia tokia. O paskui atsirado žmona.
GD: Ir gyvenimas privertė dirbti toliau?
RK: Tada grįžau. Ir likau Lietuvoj.
GD: O dabar, kiek laiko užsiimat visu šiuo klijavimo reikalu?
RK: Facebook’as priminė, kad pirmą daiktą klijavau prieš 9 metus. GD: O kiek įmonei jūsų laiko?
RK: Šitai įmonei šiandien, ar kažkurią dieną bus 6 metai.
GD: Sveikinu. Ne visai jubiliejus, bet sukaktis nebloga.

RK: Jo.
GD: Ok, tuomet dabar papasakok skaitytojam ar sudėtingas visas šitas klijavimo procesas?
RK: Viskas daugiausiai priklauso nuo įdirbio ir žinių. Kitas gali turėti daug žinių, bet jis tiesiog nesugebės matyt kur užbraukti, ar patempti, kad tikrai laikytų. Kad žmogus tikrai patikimai klijuotų, jau mažiausiai pusantų metų turi dirbti ir domėtis.
GD: Kad atidirbti klijavimo techniką?
RK: Jo. Tie kurie, tarkim, metus atidirba ir sako, kad yra savo srities profesionalai, tai… Ne… Ta prasme, aš, po tiek metų ir tai dar padarau ‘’fail’ų’’.
GD: ’’Force majeure’’ visada egzistuoja.
RK: Taip. Kad ir kaip stengies iš tų klaidų mokintis, vistiek jų būna… Paskambina, užšnekina, dar kažkas atsitinka ir pamiršti, kur baigei.
GD: Įsivaizduoju.
RK: Įdirbis.
GD: O, sakykim, vienos ir kitos detalės, ar skiriasi savo sudėtingumu?
RK: Jo, skiriasi. Neklijuoji kasdien tos pačios mašinos. Dažniausiai gauni antrą kart klijuoti tokią pačią, gal trečią. Ir ant kiekvieno automobilio turi priiminėti individualius sprendimus. Nėra jokių taisyklių, kad pavyzdžiui vieno BMW sparnas darosi būtent taip ir ne kitaip. Ir niekas tau nepasakys kaip. Turi pats žinoti plėvelės specifiką.
Apskritai, daug kas priklauso ir nuo plėvelės. Su vienom lengviau, su kitom sunkiau, su dar kitom – labai sunku.
GD: O nuo ko tai priklauso?
RK: Nuo gamintojo, nuo spalvos. Chromu apklijuoti tai iš vis… Pavyzdžiui, ar žinai, Vilniuje važinėja du auksiniai Lexus?
GD: Žinau.
RK: Tai vat ten yra mano klijuoti. Jems apklijuoti pasikviečiau draugą vengrą, kuris irgi su manim po čempionatus važinėjo, tai mes su juo savaitę užsirakinę prie tų dviejų Lexus’ų ’’meditavom’’(juokiasi).
GD: O dieve…
RK: Darai buferį, pokšt, nepasiseka, pasitempia ir matosi jau kažkas. GD: Spėju ant chromo ypač matosi.
RK: Jo… Juos ir patempt fiziškai yra sunku, ir jokios klaidos neatleidžia. Įkiši ranką atplėšt gabaliuką ir iškart matosi iš kitos pusės pirštų pabaltavimai. Iki tokio lygio. Darai bamperį, tai vienam Lexus iš antro karto priekinį padarai, o kitam iš antro karto – galinį. Darai kapotą ir paskui pamatai, kad 2 centimetrų pritūkai.
GD: Ir tada ką? Darai iš naujo? RK: Jo.
GD: O kokie yra esminiai plėvelių skirtumai? Ir kokią patartumėt žmogui rinktis, kad automobilis atrodytų gerai?

RK: Tai chromas – vienareikšmiškai ne. Ją yra sudėtingiausia klijuoti ir brangiausia pati plėvelė. Ir visiškai nesvarbu, ar tai bus kinietiška, ar aukščiausio lygio, vistiek garantiją gausit tik metam. O automobilį apklijuoti kainuos apie 4000 eurų.
GD: Tai vat todėl nebent naujus Lexus ir klijuoja.
RK: Tai taip. O rinktis, tai reiktų priklausomai nuo spalvos, kurios nori. Dėl to, kad ne visi gamintojai turi spalvą, kurios galimai norėsi. Ir kiekvienas gamintojas individualus. Pavyzdžiui: vieno gamintojo spalva gera, kaina irgi nieko visai, bet po 3 metų sumastysi nulupt, nulupsi ir liks visi klijai.
GD: Ar dėl to, kad tai pigi plėvelė?
RK: Nebūtinai pigi, bet tiesiog to gamintojo plėvelė yra tokia. O klijus nuvalyt tai…
GD: Tai kaip suprantu, šituo klausimu konsultuojat kiekvieną klientą individualiai?
RK: Taip.
GD: Supratau. Tuomet einam toliau. Pakeliui pas jus mums atsirado klausimas: ar salono detales taip pat klijuojat? Būna gi, žmonės užsimano karbono detalių salone ir panašiai.
RK: Galim. Dabar jau stengiuosi mažinti. Jau užtenka ir pačių mašinų. Tiek yra, kad nesinori imtis smulkmenų. Nebent žmogus palieka mėnesiui automobilį. Tada tiesiog pasistatai į kampą ir prieini, kai turi laiko.
GD: O sunkiau salono detales klijuoti?
RK: Nėra taip, kad sunkiau. Realiai, tai gali daryti ir pradžiamokslis. Aš ir pats pradėjau nuo to. Turi kruopščiai padaryti kampučius.
GD: Žodžiu, labiau užknisa.
RK: Jo. Pinigų iš to daug neuždirbsi, o užknisa labai.
GD: O jeigu aš noriu atvaryti jums apklijuoti savo automobilį, kuris nėra naujas? Ar jo būklė turi būti ideali, kad galėtumėt klijuoti?
RK: Viskas, ką piršto galu palietęs jauti – matysis. Plėvelė dažniausiai būna 80 arba 100 mikronų storio. Visiškai plonytė, atkartoja kiekvieną dulkę.
GD: tai jei aš turiu ant sparno įrėžimą, jis tiesiog virs įdubimu, nes užsidengs spalva. RK: Taip. Ir rūdys matysis.
GD: Ok, tada įdomu apie pačią plėvelę. Po apklijavimo. Ar automobilį galima plauti taip, kaip ir ankščiau, bet kurioje plovykloje?
RK: Praktiškai taip. Aišku, jei saugai, geriau važiuoti į rankines, nes šepečiais, kaip ir dažus – ’’nuvaro’’. Realiai plaut gali visur, tik nuo to priklausys ilgaamžiškumas. O, pavyzdžiui, jei plėvelė blizgi – ją gali poliruoti. Aišku, ne tiek, kiek dažus.
GD: O kiek laiko plėvelė atlaiko? Minėjai, kad garantija chrominei plėvelei – metai. Ar tiek ji ir tegyvuoja?
RK: Ne, nebūtinai. Tiesiog nori atsikratyti atsakomybės gamintojas. Pavyzdžiui, kapotui ir stogui, jie išvis nenori duoti garantijos. Todėl, kad jiems atrodo, kad kepina saulė. Mūsų šalyse tos saulės nelabai yra.
GD: Kiek daugiau, nei ketvirtį metų.

RK: Jo. Tarkim, su tais Lexus’ais. Vienos durys pradėjo rudyt. Turbūt nuo stabdžių. Būna žiežirbos įsminga. Bet tai atsitiko po metų. Ir gamintojas sako: sorry.
GD: O koks paprastos plėvelės ilgaamžiškumas?
RK: O paprasta, pasak gamintojo, yra nuo 3 iki 10 metų. Priklausomai nuo spalvos. Bet 10 metų aš su ja nevažinėčiau. Nes paskui nulupti būtų sudėtinga. Ir liks klijai. Šiaip iš automobilių, kuriuos esu lupęs, tai dažniausiai po kokių 3 metų sugalvoja, kad reikia lupt. Būna, kur nors įkala, ar nubraukia kas nors ir sako – keičiam kitą spalvą.
GD: Tai realiai, jei apsiklijuoji ne chromine plėvele, tai vidutiniškai 3 metus gali būt ramus.
RK: 3 gal nėra grynas rodiklis, bet aš pastebėjau tokią tendenciją. Kaip pavyzdys: mano Fordas apklijuotas jau 3 metai. Plėvelei kaip ir nieko nėra blogai. Gal purvo kiek įsigėrę. Kai matinė spalva, labiau geria į save drėgmę.
GD: Morališkai atsibodo?
RK: Morališkai jau atsibodo. O kadangi tai plėvelė, sukasi dar ir mintis, kad gali pakeist spalvą. Ir kitas dalykas, ji pabraukyta vietom.
GD: O kaip plėvelė reaguoja į nubraukimus?
RK: Kaip ir dažai. Taip pat. Bet plėvelė nusipoliruoja. Ir kitas pliusas yra, kad kažkur atsitrenkęs, ar lulaužęs dalį, gali tiesiog nusipirkti kitą ir apsitraukti pa pačia spalva. O jei automobilis yra aptrauktas ir tada įrėžtas, labai daug šansų, kad įbrėžimas nepasieks dažų. Kai gyvenau Danijoj, pamenu, ten koks 70% taksi automobilių yra klijuoti. Ir 90% jų – Mersai. O klijuoja dėl to, kad nulupa ir automobilis lieka beveik kaip naujas.
GD: Ir tada sau ramiai parduoda. RK: Taip.
GD: Dabar turiu paklaust, turbūt, pagrindinio klausimo, kuris dažnai visiems ir įdomiausias. Apie kainas.
RK: Labai įvairios. Labai priklauso: nuo spalvos, nuo mašinos sudėtingumo, nuo mašinos esamos spalvos.
GD: Nuo esamos spalvos priklauso?
RK: Taip. Tarkim, norint iš baltos padaryti juodą, turi visur daug giliau suleisti kampus ir sužiūrėti. Dar kruopštesnis darbas ir dar daugiau laiko reikalauja.
GD: Tada taip: nuo, iki?
RK: Sakykim taip: greičiausiai mažiau 1000 eurų nebus. Gal smartui, dalinis apklijavimas ir bus mažiau. Bett sakykim, kad nuo 1000. O Ford Raptor apklijuoti chromu kainuotų gal kokius 5000 eurų. Bet dar gali būti ir išprotėjęs klientas, kuris dėsis chromą ir dar sugalvos visą mašiną klijuot apsaugine plėvele, tai gali susirinkti ir kokie 9000 eurų.
GD: Oho.
RK: Dar tokio išprotėjusio nebuvo pas mane, bet žinau, kad užsieny būna.
GD: Bet čia mes paėmėm tuos kraštutinumus. O vidutiniškas klientas su savo santūresniais norais, kiek pas jus moka?
RK: Dažniausiai, nuo 1200 iki 1600. Tose ribose.

GD: Ačiū už atvirumą. Keliaujam toliau. Klausimas ir vėl nuo, iki. Kiek trunka automobilio apklijavimas?
RK: Dabar aš jau nenoriu persiplėšt. Tai visada sakau, kad bus kokios keturios darbo dienos. Bet yra, kad ir per dieną apklijuoju.
GD: Kai yra laiko, noro ir jėgų?
RK: Taip. Ir, aišku, priklauso nuo automobilio.
GD: Bet nusiteikt turiu keturiom dienom.
RK: Greitis atsiliepia kokybėje. Pavyzdžiui, klijuodavom taksus. Atvažiuoji ir turi dieną darbo. Aštuonios valandos vienam automobiliui.
GD: Čia turbūt jau ’’po prakaitu’’?
RK: Ne, čia nėra ’’po prakaitu’’, bet ir kokybė yra tokia. Nesismulkini, kad kažkur neužklijuosi giliau. Tiesiog greitas darbas.
GD: Be skrupulų.
RK: Kai aš klijuoju čia, tai klijuoju kiekvieną detalę atskirai. O ten, vienu gabalu visą šona uždedi, užkaitini, detales išpjaustai ir viskas. Ir jeigu mašina raudona, tai per visus tarpus raudonai ir švies. O jei darai gerai ir įleidi galus, garai kiekvieną detalę atskirai, tai įsileidžia iki tiek, kad uždaręs visiškai nieko nematai.
GD: Seems legit. Nesinorėtų, kad šviestų per tarpus sena spalva.
RK: Atrodo, kad tai tik 2 papildomi centimetrai, bet jie užima tikrai daug laiko.
GD: Viskas, ką nori padaryt gyvenime teisingai – užtrunka.
RK: Taip.
GD: O ilgos eilės pas jus?
RK: Rudenį pusantro mėnesio, pavasarį iki 3 mėnesių. Nuo vasario kaip pradeda pildytis, taip iki gegužės.
GD: Supratau, tai kai ruošiesi pirkt automobilį, užsisakai jį, ir tada iškart rezervuoji laiką apklijavimui. Kol atkeliauja automobilis, ateina ir laikas klijuoti.
RK: Panašiai.
GD: Kompromituojantis klausimas: kuo skiriatės nuo kitų, kurie daro tą patį?
RK: Aš nesidairau į kitus (juokiasi).
GD: Geras atsakymas. Konkretu. Tada gal papasakosi kokių įdomesnių projektų, ką esi klijavęs?
RK: Įdomiausių? Pamenu, labai buvo įdomu klijuoti pirmą katerį. Po to buvo labai įdomu klijuoti pirmą lėktuvą.
GD: Lėktuvą klijavot?
RK: Jo, Auksiniu chromu su juodo karbono elementais. Su dizainu. Ultra light, dvivietis lėktuvėlis. Užpernai ir pernai važiavau į Norvegiją klijuoti kelių Lambo. Huracan. Ten yra inžinieriai, kurie iš Supertrophy Huracan padarė kažką savo. Konceptą. Dabar pristatinėja.

GD: Gauni prisiliesti prie to, ko niekas dar nematė. Excellent.
RK: Buvo iš tiesų šiemet Flash Racing iš Rygos atvežę savo Huracan. Tą, kuris važiavo Palangoje. Dar į Ispaniją važiuodavau. Ligier LMP3 klijuoti. Irgi labai įdomus modelis. Esu Ginetta LMP3 klijavęs. Leeds’e, pačioje gamykloje. Bet čia senokai jau. Su ja važiavo Dainius Matijošaitis. Jie gamykloje net ne visas dalis dar turėjo. Pamenu: lauki, iškepa dalį, tada aš užklijuoju.
GD: Gera patirtis. O gal atsimeni iš savo patirtiies, kažkokių sėkmės, arba, dar geriau, nesėkmės istorijų, kurios išaugino jus?
RK: Tai čia pastoviai taip. Aišku, tai nebūna kažkokie kritiniai feilai, bet yra buvę, kad apklijuoji automobilį, jis pastovi per savaitgalį, pirmadienį atidavinėji ir pats prie kliento pamatai, kad kažkur atsilupo plėvelė. Ir tada supranti, kaip kitą kart darysi tokią vietą.
GD: Tai čia gyvenimiški dalykai. O kaip su major fail’ais?
RK: Gal ne. Nepamenu.
GD: O, Ryti, kokią pagrindinę naudą įvardintum klijavimo prieš dažymą?
RK: Na, kalbant apie naujas mašinas, tai ar norėtum naują mašiną nusiipirkęs, ją visą šveisti, ardyti ir lupti lauk?
GD: Logiška. Tikrai nenorėčiau.
RK: Tai automatiškai ’’muša per kainą’’, jei iškart perdažai. O šiaip, tai plėvelė – greitas ir paprastas sprendimas. Ir spalvų didesnė gama. Ir ’’patiokų’’ neturėsi tikrai. Kartais su dažytojais būna sudėtinga.
GD: Su ’’peckeliais’’ sudėtinga.
RK: Aš manau, kad jei ne pas ’’peckelius’’ varai, o į normalią dažymo firmą, tai dažymas ir kainuos daugiau. Ir kokio nors Porsche nenudažysi originaliais dažais. Kainuos daug daugiau. Aišku, pagrindinis dalykas yra išsiskirt ir gal per automobilį išreikšt save. Ir betkada gali pakeist, betkada grįžt, kad sutvarkytųų, betkada kitą uždėt. Ir nereikia pasiėmus po 2 savaičių, iš dažytojo siurbti dulkių. Ir šiaip, pas mus apie 70% visų automobilių yra sportininkų. Tai esam kiek kitoj sferoj, nei visi. Pas mus pagrinde yra sportiniai automobiliai, o spalvos keitimas tik šalia.
GD: Kiekvienas randa savo nišą. Pabaigai gal kokį patarimą žmogui, kuris svarsto: dažyti, ar klijuoti.
RK: Man sunku objektyviai patarti. Mano visi automobiliai yra klijuoti. Gal tik vienas ne. Ir tai, gailiuosi, kad buferį dažėm, nes nudažė tikrai baisiai.
GD: Gal pas ’’peckelius’’ dažėt?
RK: Nežinau (juokiasi). Negaliu pasakyt ar ’’peckeliai’’, ar ne, bet yra, kaip yra.

GD: Ryti, žinau, kad esi dalyvavęs klijavimo čempionatuose. Gal papasakosi?
RK: Oj, jau senai buvo. Reiktų vėl nuvažiuoti. 2015 metais, Vokietijoje esu tapęs europos čempionu. Ten buvo iš viso pasaulio suvažiavę. Buvo ir pasaulio ir Europos čempionatai. Tai Europos viskas pasisekė puikiai, o pasaulio, išėjau į finalą ir atsisakė nugara.
GD: Įsivaizduoju, kad vienoje pozicijoje ilgai tenka pabūti pasilenkus.
RK: Būna. Įstringi ilgiau, o kadangi pas mane yra problemų su nugara – surakina. Ir tada, darau ir matau, kad nieko nebus.

GD: O kokios čempionate būna užduotys?
RK: Pirmas etapas: gauni sparną ir duris, yra pavyzdinis automobilis šalia ir turi padaryti identiškai. Jei yra gėlytė, ar kažkas kito, teisėjai matuoja su metrais, ar toje pačioje vietoje. Tuo pačiu vertina kokybę ir greitį.
GD: O kiek būna etapų?
RK: Net nepamenu. Lyg 4. Antrame etape gauni dvi duris, trečiam etape šoną, be priekinio sparno o ketvirtam – jau visą šoną. O jei padarai greičiau, gali apklijuoti dar ir pusę bamperio. KItoje pusėje dirba konkurentas. Ir netgi yra taip, kad pavyzdiniame automobilyje abu šonai bus pasukti skirtingai, kad visuomet žinotum savo šoną.
GD: Na, visgi tai pasaulio čempionatas.
RK: Čempionate aš visada diirbu garsiai pasileidęs muziką, o mane iš šono stebi žmona, tai būna, kad žmona jau pradeda skubinti, nes per lėtai dirbu. Rodo ženklus, kad dirbčiau greičiau. Tada tik ir pamatai, kad jis jau baigia, o tu padaręs pusę. Pradedi bėgioti.
GD: Ne tik greityje esmė.
RK: Tikrai yra buvę, kad žmogus padaro labai greit, bet palieka labai daug puslių. Arba įpjauna mašiną. Tokiu atveju iškart diskvalifikuoja. Tai vat, pirmą vietą užėmiau ir nebevažiuoju.
GD: Taigi jau nugalėjai, nebeapsimoka.
RK: Jo. Bet galvoju, kad važiuoti dar šiemet. Bus Madride. Galvojau, jei bus Barselonoje, tai tikrai važiuosiu.
GD: Madridas netraukia?
RK: Jūros trūkumas.
GD: Supratau. Ir pabaigai, Ryti, klausimas, be kurio tiesiog negaliu pabaigti interviu. Ką vairuoji? RK: Ford F150 V8
GD: Stipru. Dėkoju už pokalbį ir sėkmės ateities čempionatuose!
RK: Ačiū.