Šį kartą mano rankose automobilis, kurio istorija siekia dar 1955 metus. 11 leidimų, nuolat tobulinamas. Neatsiejamas įvairiausių pasaulio kariuomenių įrankis nuo pat šešto dešimtmečio – Toyota Land Cruiser.

Šalta. Norisi parašyti ir išbandyti ką nors, kas tinka ekstremalioms sąlygoms. Na, kad tekstas koreliuotų su dabartiniu klimatu. Taip, suprantu, kad 0 laipsnių temperatūra, tikrai ne “ekstrymas”, bet po tokio šilto rudens ir tas nulis gan baisiai atrodo.

Kelionė į Toyotą centrą. Dokumentų pildymas, autografai – visas boring bullshit. Bet tvarka yra tvarka (be teisingumo), su lakūnu čia nieko bendro. Be to, lakūnas dabar kažką smarkiai rūko ir bando sugrąžinti litą, tai tokios būsenos apie kokį vairavimą galima kalbėti.

Detalės. Raktai rankoje. Dokumentai kišenėje. Einu pasižiūrėti, kur tas dramblys. Ir dramblys čia ne šiaip sau, nes pirma mintis buvo, kaip aš tą daiktą į savo parkingą įvarysiu? Mano didžiulei nuostabai – tilpo. Bet prie to dar sugrįšim.

Basic info. 2.8L 130KW turbodyzelinis variklis, 2.9 tonos svorio. Gali pasirodyti, kad automobilis gerokai per sunkus tokiam varikliui, kaip ir Katunskytės širdis visam jos kūnui. Bet ne. Galios pakanka. Sportiškumo – absoliutus nulis, tačiau automobilis ir nebuvo gaminamas drag lenktynėms. Gabaritai irgi nekuklūs: 189 cm ūgio ir 188 cm pločio. Įvažiavimas į mano požeminį parkingą yra 220 cm pločio, taigi, švelniai tariant, buvo įdomu, bet tilpom. All good.

Ką su tokiu monstru daryt ? Na, kaip visada, pirmiausia į trasą… Ir…. Ok, greičio rekordų su ja tikrai nesumuši, tačiau nuo automobilio minkšumo ir patogumo galvoje ima suktis Gintarė su savo balseliu “debesėli, debesėli kur tu mus neši…” Velniai žino kur, bet pojūtis, tai tikrai kaip ant debesėlio – labai, labai, labai ar sakiau, kad labai? Sakiau, ok, tai žinokit, kad labai patogu ir minkšta.

Nusuku nuo trasos. Į kažkokį neaiškų keliuką, mišką, visiškus kemsynus. Ir ką? Ir nieko. Ta mašina tiesiog eina kiaurai. Jai dzin. O man vis dar patogu ir minkšta. Po truputį imu suprasti, kodėl tiek daug pasaulio kariuomenių renkasi Toyotą. Jausmas, kad ji tikrai gali įveikti bet kokį kelią. Nuostabu.

“Šimašiaus testas” – Vokiečių gatvė? Koks dar testas. Nėra ten jokių nelygumų, o jeigu ir yra, su Land Cruiseriu nieko nepajausiu. Čia tiesiog nėra ir viskas. Važiuoji sau ir nesuki galvos. Duobė, ne duobė, “gulintis policininkas” ar dar koks velnias, pristabdai tik iš mandagumo. Pabandžiau, galima ir nestabdyti – jokio skirtumo.

Vidus. Na, čia yra truputėlis niuansų. Dėl man nesuvokiamų priežasčių, norint permesti bėgį iš D į R reikia pažaisti gyvatėlę…. Erzina. Kodėl nebuvo galima palikti tiesiog aukštyn ir žemyn, be jokių išvežiojimų…Kodėl??? Kodėl kartais inovatyvumas pasireiškia ten, kur jo nereikia…

Na, ir šildomų sėdynių jungikliai mena irgi turbūt tą dešimtmetį, kai pasirodė pirmasis LC. Tačiau čia – mažiau kritikos, nes, tiesą pasakius, jie turi savotiško
retro žavesio.

Ou je, vos nepamiršau! Porankyje yra vieta, kur galima… (Aurelijau, būk geras, neskaityk) išlaikyti alų šaltą… nes ten šaldiklis. Puikiai. Yra daug vietos priekyje paslėpti visokiems daiktams ir daikčiukams, tad…. realiai puiki mašina slėpti kalėdines dovanas nuo vaikų Ten tiek visokių tarpų ir skylučių, kad tie mažiai niekada nesuras.

Ant galinės sėdynės Land Cruiser lengvai sutalpintų vieną būgnininką su pilnai sustatytais būgnais, bagažinėje galėtų prisijungti visa likusi grupė. Talpus daiktas. Velniai rautų , talpus.

Taigi, jeigu norite važiuoti kaip ant debesėlio ir visur kiaurai, kaip kareivis, LC
tikrai opcija, kuri turi atsirasti Jūsų norimų automobilių sąraše.
Mėnesio įmoka nuo 380eur. Ir čia dar DOW nebus net piršto pajudinę, taigi šis galiūnas tikrai finansiškai įkandamas.

P.S degalų rodyklė taip ir nepajudėjo… arba sugedus, arba “ryja” juokingai mažai.