Aš suprantu, kad daugeliui iš mūsų šis klausimas neaktualus, bet…. Juk taip smagu kartais pasvajoti… Pasvajoti šį kartą galiu ir aš.
O pasvajoti man leido Audi. Atlėkiau į saloną. Įduoda test drive dokumentus, pažiūriu i frančizės sumą ir suprantu, kad tikrai ne A3 vairuosiu.
Paduoda raktelį ir sako:
-Švari, nuplauta, lauke stovi, kai išeisi, tikrai suprasi kuri…
Ir tikrai, išėjus pro duris pamatau – ten stovi JI. Audi A8. Ir staiga tas sniegas nebeerzina. Ir šaltis nebe toks baisus. O sninga gal net truputį romantiškai. Mane užlieja džiaugsmas. Juk ne kasdien gauni progą atsisėsti už tooookio automobilio vairo!!!
Pirmas įspūdis. Dizainas. Ko gero, didžiausios priekinės grotelės, kokias man tik yra tekę matyti, sorry, Komando Bono, bet… Realiai, turint omenyje mūsų kariuomenės dydį, tai galima sakyti, ant tų grotelių galima steikus kepti vienos valstybės kariuomenei ir nė vienas neliktų alkanas.
Šiaip aštrios jos linijos ir solidumas persipynę tarpusavyje lengvai užburia. Tiesa, turi ji ir tą Adidas treningų juostelę ant bagažinės dangčio, tačiau virš jos eina LED ir tai nesugadina vaizdo kaip A6 – viskas ok.
Sėdam už vairo. Čia viskas tikrai yra aukščiausiam lygyje. Audi po truputėlį tampa kosminiu erdvėlaiviu, visur touch screen’ai – žiauriai patogu. Tokia maža smulkmena: ortakiai irgi užsidaro liečiant tam pažymėtas vietas – JOKIŲ KNOPKIŲ. Manau, kad Toyota Land Cruiser dizaineriai galėtų nueiti iki Audi centro ir pasidaryti test drive’us, kad pasižiūrėtų, kaip turi atrodyti geras interjeras šiais laikais. Salono apšvietimo intensyvumas taip pat reguliuojamas vos prilietus. Tie maži dalykai, atrodo visiškos smulkmenos, tačiau velniškai patogios.
Ok, važiuojam. Kaip tik Vilniaus gatvėse vyksta karas su sniegu, kelininkai jau buvo išėję kasmetinių atostogų, kai žiema juos užpuolė visiškai netikėtai, lygiai taip, kaip laikinas proto užtemimas kartu su mokytojais buvo užpuolęs Sauliuką iš žaliųjų. Bet vos pajudėjęs pasijaučiau labai saugus. Prigriebiau geriausią savo draugą ir leidau jam atsisėsti už vairo, o pats peršokau į galą. Kelias minutes tikrai buvau užsisvajojęs, kad turiu futbolo komandą, kelis šimtus milijonų savo sąskaitoje ir gyvenimas gražus….
• Čia sustosiu, tu eik kavos paimk…. – mane į žemę gražino bičiulis…
“Šimašiaus testas”. Ir čia aš tikėjausi, kad Audi tiesiog sklandys virš duobių. Tą ji ir darė. Adaptyvi pakaba neleido net sujudėti nuo duobių, galėjai muistytis, jeigu pats nori, bet kas liečia kelią, jausmas buvo toks, lyg važiuotum paviršium lygiu it stiklas. Kol kas tai geriausia, ką teko nuvežti į „Šimašiaus“ testą. Paplūduriavau po senamiestį, ieškojau problemų. Neradau.
Važiuojam į trasą. Vat čia ir pasilinksminsim. Kelio sąlygos – labiau tinkamos eskimams ir jų šunų kinkiniams, negu lietuvaičiui su automobiliuku, bet bandom… Spust. Jokio slyst ar vypt, išgirsti galingą riaumojimą. 3L benzininis variklis 250KW traukia į priekį taip, kaip Žydrūno Savicko mestas pagaliukas – beveik šviesos greičiu. Sniegas, ledas – niekas jai nesvarbu. Ant kelio mašina stovi, kaip su Moment klijais priklijuota. Jausmas nerealus. Kaunas-Vilnius trąsa tiesiog leidžia pajusti beprotišką vairavimo malonumą. Garso izoliacija – kaip įrašų studijoje, o ilgosios šviesos kartu su lazeriais padeda padaryti ne geresnį matomumą, o tiesiog perjungti paros laiką iš “naktis” į režimą “diena”. Mindblow….
Sutinku, kad surasti minusų tokio lygio automobilyje beveik neįmanoma, bet tokius beveik adekvačius tris surasti pavyko.
1. Labai daug panašumų su A6, nesu įsitikinęs, kad kainų skirtumas tarp šių modelių adekvatus.
2. Perkant šitą automobilį į jokį paketą neįeina vairuotojas iš Ukrainos.
3. Kadangi vairuoji pats, nes vairuotojo niekas nedavė, būtų gerai, kad kol sėdynės masažuoja visą tavo kūną, automobilis galėtų ir nučiulpt… bet gal kada nors…
Kaina? Jei jau dairotės į tokį automobilį, kaina turėtų reikšti ne daugiau, nei kažkokie juokingi simboliai, o kuro sąnaudos? Ai, kam jos rūpi… Negi dabar skaičiuosim?