Politinis lavonas Gediminas Kirkilas yra vos trim metais jaunesnis už nuostabų britišką kūrinį. Ne, ne Ozzy Osbourne, aš čia apie Lotus. Nors didžioji dalis legendų teigia, kad britai automobilių gaminti nesugeba, tačiau kartais ir lazda iššauna. Ir šį kartą tas šūvis – Lotus Elise.
Nors Lietuvos gatvėmis rieda mažiau nei 5vnt. tokių automobilių, vienas vis dėl to atsidūrė DOW rankose. Ir tai iš tikrųjų yra dvi emocijas keliantis automobilis. Gal pradėsiu nuo pirmosios. Daugeliui žinomas mano kūno sudėjimas, taigi, jau lipdamas, tiksliau – bandydamas įlipti į tą miniatiūrinį anglosaksišką kartingą keikiau ir jį, ir save… “Kokio b****io man to reikia?! Kam, b**t, aš vis prisigalvoju tokių testdrive! Automobilio savininkas tik šypsojosi šone, stebėdamas Karlsono kūno sudėjimo jaunuolio agoniją. Finally. Įsirioglinau. OK, aš mašinų specas….. Bandžiau užvest tą daiktą kokias dvi minutes, kol širdingasis savininkas išvadavo iš mano apgailėtino bandymo surasti būdą užkurti tą velnio miniatūrą.
Aš jau mintyse dar keletą kartų pasiunčiu britus, save ir visą pasaulį, bet trauktis nėra kur. Važiuojam! Zajab*****, vairas be stiprintuvo! Suglebę mano bicepsai vos pasuka ( grubiai apie 10 cm skersmens) vairą. Ilgainiui priprantu. Ir išdardu iš kiemo vis dar besikeikdamas ir nekęsdamas savo paties debiliškų idėjų.
Savaime suprantama, tas kartingas dar ir su mechanine pavarų dėže… Dažniausiai bandau įvairiausius naujausius automobilius, todėl nerangiai perjunginėju pavaras, apsukos šokinėja, mašina be stogo, visi mato, kas tas idiotas už vairo. Gėda. Absurdas. Ne kitaip.
Po gerų dešimties minučių imu prisijaukinti tą išperą, nors komforto joje, kaip Seimo daugumoje – sveiko proto (nedaug, jei kam reikia patikslinimo). Nesenai apsigydęs nugaros traumą vis dar mintyse keiksmais plūstu plastmasinę taburetę (vairuotojo sėdynę), ir dešinį veidrodėlį, kurio nepasiekiu ir negaliu pasireguliuoti. Realiai, jaučiuosi absurdiškai. Tačiau jaučiu, kaip manyje gimsta meilė.
Man labai patinka, kaip klusniai ji reaguoja į kiekvieną prisilietimą prie vairo, o nors ir nedidelis 1.6l 136AG variklis riaumoja taip garsiai, kad net mano vienintelė ausis jaučiasi beveik pamaloninta stereo efekto. Atsirandam kelyje, kur greičio pedalą galima paspausti įžūliau ir…. Orgazmas!!!! Tas daiktas traukia. Ir traukia žvėriškai gerai. Bestuburis (be stiprintuvo) vairas klusniai reaguoja į kiekvieną prisilietimą, o mašinos aerodinamika klausimų nekelia. Klausimas, ką Lotus veikė F1 – atsakytas. Smaginosi. Žinojo, ką daro.
Paimu fotografą ir keliaujam į Elise fotosesiją. Atvykus fotografas plūsta juokais, matydamas prisiekusį spurgų mylėtoją, bandantį išlipti iš Lotus. Iki Jason Staham man dar toli, bet Homer Simpson style, manau, tikrai pavyko.
Kadangi su širdim ir charakterio savybėm jau įvyko chemija, suprantu, kad ir išvaizda mane traukia kaip magnetas. Tobulai išdirbtas dizainas, iki smulkmenų sudėlioti akcentai abejingu paliktų tik idiotą. Na, dar Petrą Gražulį, anas irgi nesugebėtų įlipti ir, dėl visko apkaltinęs “Gay Pride”, eitų organizuoti peticiją ar dar kokį velnią.
Kol fotografas pyškino nuotraukas, aš tyrinėjau praeivių žvilgsnius, ir stebėjau kaip keliose fotosesijose ir selfiuose Elise dalyvavo vienu metu. Nesustojusio jos apžiūrėti nebuvo. Išsiskyręs su foto meistru pasileidau vairuoti Lotus be tikslo kur akys veda ir su kiekviena minute iš naujo atradau vairavimo malonumą.
O dabar, suvalkiečiai, dėmesio! Kuro sąnaudos? Kokios sąnaudos? Pasiėmiau su puspilniu baku, pravažinėjau pusdienį ir gražinau su puspilniu baku, aplenkdamas visas degalines iš tolo.
Sportinis automobilis nerijo degalų kaip pakvaišęs. Netikėta? Netikėta. Tikrai galvojau matysiąs kuro bako rodmenų pasiutpolkę, bet deja…
Labiausiai žavi “bardačiokas”. Ten telpa: vyriškos šukos ir telefono pakrovėjas (“bardačiokas” tėra lentyna). Bagažinėje? Lotuso brezentinis stogas ir iPad’as. Automobilio svoris buvo taupomas visur ir visaip, tačiau vidaus stilius nepriekaištingas. Kiekviena detalė tiesiog cypte cypia apie automobilio prigimtį.
Šimašiaus testas? Dabar jau čia visi galvojate, kad išdėsiu tą sexy daiktą į šuns dienas. Nė velnio, jis yra ganėtinai minkštas turint omenyje jo prigimtį, tačiau, jei lyginsim su 7 serijos BMW ar Mercedes limuzino klase, taip, tai yra taburetė (ta pigi iš sovietmečio, ne iš IKEA. Bet pagal sportinių automobilių “poniatkes” gan minkšta. Bet ir žema. Todėl testas buvo atliekamas lėtai. Labai lėtai. Labai.
Taigi, ką mes turim? Itin retą, ne itin pigų, nepatogų įlipti ir išlipti, jokio komforto, mažai vietos, ne itin galingą, mažai kuro vartojantį sportinį automobilį. Ir kaip jį vertinam?
O gi 8 savo ratais!
⚙️⚙️⚙️⚙️⚙️⚙️⚙️⚙️
Wtf? Kodėl? Yra dalykų, kurie netelpa į jokį “review”, kurie negali būti tiesiog pagaminami. Tai – automobilio dvasia ir jausmas, kurį tu gauni jį vairuodamas. Ar jį galima vairuoti kasdien? Ne. Bet jei galimybės leidžia tokį turėti, tam, kad galėtum pasivažinėti vasaros savaitgaliais – imkit, bus efektyviau už šimtus psichologų, nes laisvės pojūtis skriejant Lotus Elise ištrina gyvenimo problemas ir, netrukdant automobilio kompiuteriui, leidžia mėgautis jau pamirštu vairavimo malonumu. Gražinau Elise sudaužyta širdimi ir liūdesiu, jau be keiksmų ir pykčio, su viltimi dar kartą praleisti laiką kartu….