Šiandien drąsiai galiu teigti, kad VW grupė yra viena tų, kuri už siūlomą kokybę prašo geriausios kainos. Žinau, kad mano vieša išpažintis apie meilę šiam ženklui gali jus priversti abejoti mano objektyvumu, tačiau gavęs naują automobilį niekada nedalinu gražių žodžių nemokamai vien žiūrėdamas į ženkliuką. Gerus dalykus reikia užsidirbti.
Ir dirba VW. Jau 83 metus. Išsijuosusi. Dėl mūsų. Įšrankių piliečių. Su savo norais, svajonėm, egoizmu ir skirtingomis gyvenimo istorijomis. Nuo melancholiško hipsterio, gyvenančio pilies gatvės miniatiūriniame lofte iki Kėdainių ūkininko, kurio poreikis vietai automobilyje yra didesnis, nei jo pilvas – VW siūlo pasirinkimą kiekvienam.
Bet likim arčiau ūkio. Kitaip, turbūt, sunkiai ir pavyktų, nes šiandien DOW pasakojam apie pažintį su automobiliu, kuris subalansuotas tikrai ne kiekvienam. VW Amarok.
Nors šis modelis pradėtas gaminti dar 2010, į mano rankas jis pakliuvo pirmą kartą. O ypač gerai tai, kad iš visų pyragų, mums davė paragauti skaniausią – 3 litrų V6. Bet apie viską nuo pradžių.
Nemėgstu dvigubų standartų, bet kėbulas tikrai vyriškas. Gal čia Volkerio ar Treveto įtaka, gal Roberto Javtoko, bet tos griežtos ir grubios linijos sudaro būtent tokį įspūdį. Apskritai, turbūt nebuvo sankryžos mieste, prie kurios kas nors nenužiūrinėtų agresyviai atrodančių ratų. Kai pats tuo tarpu stebi visus iš aukšto. Masyvumas. Šito žodžio ieškau.
Viduj vietos, kaip pas fūristą kabinoje. Tam padeda kėbulo plotis. Daug puodelių laikiklių ir vietos asmeniniams daiktams. Čia kalbu apie priekines sėdynes. Gale kiek kitokia situacija. Gal VW Polo vietos kojom ir mažiau, bet ar Golf’o, ar Amarok’o galinėj sėdynėj važiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą – stipriai galvočiau. Ir plastmasės salone galėtų būti nors kiek minkštos. Avarijos metu ne tik dantį, bet ir veidą būtų galima prasiskelti.
Važiuoklės patikra buvo vienas tų momentų, kurių laukiau labiausiai. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad šis bandymas bus kitoks. Pradėkim nuo to, kad apart gabaritų, Amarok asfaltuotame kelyje nesiskiria nuo kitų, kasdien matomų automobilių. Valdomas lengvai, aerodinamikos nebuvimo nesijaučia, o ir garso izoliacija rimta. Kol nereikia parkuotis sovietiniame kieme, arba perkūniemyje – problemų nebus.
Bekelėje automobilis taip pat nesunkiai susitvarkė su mūsų mestais iššūkiais. Kadangi esam atsakingi vairuotojai ir svetimų daiktų nelaužom – į pelkes ir miško glūdumas automobilio nemurkdėm. Tačiau smėlio kalnai jam buvo stipriai per lengva užduotis.
Na, o traktorių išvažinėtas žvyrkelis gali tapti automobilio slydimo priežastimi net ir prie nedidelio greičio. Per mažas duobutes ir tarp jų esančius labai kietus kalniukus šokinėjanti važiuoklė mums slydo važiuojant vos 50 km/h greičiu. Žinoma, pakrovus į bagažinę bent 1 sumo imtynininką, važiuoklės darbas turėtų pagerėti. Visgi Amarok ir buvo subalansuotas darbui.
Šimašius modelį bandyti atsisakė. Miestui tokio tikrai nepirks. O well. Varysim pas urėdą.
Sąnaudos maloniai nustebino. Pabandžiau 2 skirtingus būdus. Du kartus po šimtą kilometrų (mišrių). Vieną kartą važiavau, kaip mano mylimas senelis. Suvartojau 9.5 litro. Antrą kartą važiavau taip, kaip važiuoju aš – 12.4 litro. Nei vienu, nei kitu atveju tikrai negaliu pykti. Variklis, nors ir dyzelinis – 3 litrų. 255 arklio galios. Daugiau, nei 2.2 tonos. 0 aerodinamikos ir labai riebios, purvui skirtos padangos Na, kaip aš galiu pykti?
O vat pykstu tai aš ant greičių dėžės. Nežinau, kokie santykiai sieja DSG greičių dėžę ir galingus dyzelinius VW variklius, tačiau jei tai santuoka – jiems laikas pas porų terapiautą.
Tiek borto kompiuterio valdymas, tiek multimedija jau net nelabai verti diskusijų. Ir pasakysiu kodėl. Todėl, kad yra 50/50. Iš vienos pusės – valdymas labai patogus, viskas veikia greitai ir aiškiai. Iš kitos pusės – viskas taip sena, kad net VW Golf 7 interjeras vietomis gali atrodyti prabangesnis. Modelio atnaujinimas šioje vietoje reikalauja kardinalių permainų.
Jausmas važiuojant tokiu automobiliu geras. Pradedant mano senelio mėgstamu “kaip gerai aukštai sėdėti” (senstu?) ir baigiant didybės jausmu, kuris nors mums ir nereikalingas, bet labai geras. O ribų nejaučiantimes – net pražūtingas.
Užmiršti ribas, pasileisti į beprotybę ir neribojamus plotus galite už 537 eurus per mėnesį. Jei būtent tai ir planuojat, tik kaina kiek didoka – paskambinkit mums.
Savaitgaliui su monstru DOW duoda 6 ratus! 4 varomus ir 2 atsarginius.
⚙️⚙️⚙️⚙️⚙️⚙️
Geros darbo savaitės, Draugai.
Video apžvalgą žiūrėkite mūsų youtube kanale: