„Ibiza“ – mažytė sala Viduržiemio jūroje. Dažniausiai ji garsėja savo vakarėliais iki ryto, studentų antplūdžiu ir iš tolo atsiduoda jaunatviškumu. Egzistuoja ir kitokia „Ibiza“. Tokia, kokią kiekvienas galim turėti savo kieme. Turiu omeny: kiekvienas. Bet apie kainą – pabaigoje. Pradėti reikia juk nuo pradžių.
Kėbulas, nors ir jaunatviškai ryškios spalvos, analogiškai asmenybei tikrai netiks. Kūno linijos ir visa automobilio natūra tiesiog blanki. Ir jei jam reiktų dalyvauti ryškiausio automobilio rinkimuose, tai turbūt pasirodytų prasčiau, nei Naglis pirmame prezidento rinkimų ture. Dizaineriai užsisėdėję praeityje. Kaip ir pats Naglis.
Bauda: suprantu, kad automobilis ekonominės klasės. Bet, chebra, „irklai“ gale? Rimtai? Gi jau 2019 metai.
Ieškantiems prabangos interjere: net nepradėkit. Iš pažiūros į akis nekrentančios plastmasinės interjero detalės, jau palietus iškart atskleidžia savo kainą. Pasijauti vadybininku. Geri laikai. Sėdynės taip pat paprastos, bet ne prastos. Sėdėti patogu. O ir padėtį radau idealią. Gale vietos tiek, kad už savęs sėdėdamas nuo Vilniaus iki Palangos nesunkiai nuvažiuočiau vos su vienu sustojimu pasivaikščioti. Ir bagažinėj visų keleivių daiktai tilptų. Kažkokia ji įspūdingai gili. Mieli, Draugai, užuodžiat? Kvepia praktiškumu.
„Seat“ nėra rinkos lyderis, tačiau šį ženklą visuomet lygindavau tik su geriausiais. Jie – lyg tas sportininkas, kuris visada ketvirtas. Bet ir žemyn nekrenta. „Šimašiaus testas“ dėl šių „Seat“ pasiekimų taip pat buvo atliktas nė kiek nenuolaidžiaujant. „Seat“ – 1, Šimašius – 0. Vilniaus senamiestis automobiliuko net nesudomino, o šuliniai, su mažyčiais, 15 colių dydžio ratais buvo tiesiog „sugerti“. „Gulintys policininkai“ gal buvo ir kiek didokas iššūkis, bet turint galvoje automobilio dydį, tai tampa normalu.
Tobulinant automobilio valdymą, tikėtina, kad buvo nusuktos kelios valandos darbo. Važiuojant ramiai, nekils jokių problemų, bet jei esate tas, kurio koja sveria kiek sunkiau, tai paliksiu jus su patarimu: prieš posūkį prisistabdykite.
Ką galvojat, kai jums pasako: 1 litro variklis? Šyptelit puse veido, nes suprantat, kad važiuosit lėtai. Nė velnio! Šitas miniatiūrinis varikliukas dar ir kaip šoka iš vietos. Toks jausmas, kad to vieno litro, turbinos, ir „DSG“ greičių dėžės, puikiai mėtančios bėgius, kombinacija suteikia automobiliui veržlumo. O įjungus „sport“ mygtuką, juntamai pajautrėja gazo pedalas ir pagražėja greičių dėžės darbas. Lyg bėgai jungtųsi taikliau.
Žinau, kad užknisau, bet negaliu nepaminėti: eilinis „lag’as“ startuojant staigiai. O, „DSG“, kai šitai pradings, mes gyvensim ilgai ir laimingai.
Kuro sąnaudos lyg ir nori rodyti kažką gero. Mūsų važiavimo tempais – 7.2l/100km. Negaliu sakyti, kad tai labai blogai, bet girti taip pat negaliu. Kai nukris dar porą litrų žemyn, tada prasidės dainos ir šokiai.
Multimedija, nors ir nedidelė, atrodo gražiai. Valdymas visiškai paprastas. Tikėtina, kad suprasti, kaip ji veikia užteks, maždaug tiek sekundžių, kiek jums metų. O svarbiausias ir mane nustebinęs dalykas yra tai, kad ji „nelagina“. Taip, taip, perskaitėt teisingai. Ji viena iš tų nedaugelio.
Dovanų: kliūties perspėjimas suveikia tokiu atstumu, kad dar tikrai spėsite sustoti. Na, nebent esate labai didelis flegmatikas.
Vairuodamas tokį automobilį jautiesi paprastas, bet ne prastas. Neiššaukiantis, bet gudrus. Nekrentantis į akis, bet labai praktiškas. Turbūt noriu pasakyti, kai tai automobilis, kuriame rasite pigių detalių, tačiau pagrindinės vairuotojui reikalingos funkcijos veiks puikiai. O ir kaina, apie kurią kalbėjau pradžioje, gan juokinga: 149eurų per mėnesį. Jei paskambinsit mums – pažadam: prajuokinsim dar labiau.
Deals On Wheels sako: 6 ratai iš 10.
Už nuotraukas ačiū mūsų bendražygiui ir fotovirtuozui – Dainius Voveris