Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Visi žinom šitą posakį. Lygiai taip nutiko ir man. Pasirodo, ir aš kartais ne ką geresnis už akmenį. Sad, but true.

Nemėgstu Porsche. Nemėgstu ir taškas – visi tai žino, visiems tai sakau. Ir buvau įsitikinęs, kad tai niekada nesikeis, vairavau Macan, Cayenne, Cayenne Coupe ir dar visokius kitokius Porsche. Ir “nelipo” nei vienas. Pasitaikė klientas (pavadinsim jį Mr. M), kuris užsisakė tikrai neeilinį Porsche Carrera S, bet dėl daugelio vis nesukrentančių aplinkybių, niekaip nepavykdavo susiderinti galimybės padaryti šio stebukliuko review. Nes ant popieriaus tikrai atrodo stebuklingai: 3l variklis, 450AG „ant“ vos 1550kg sveriančios transporto priemonės.

Taigi, visų pirma, dizainas – čia jau net Pamela Anderson savo grožio žydėjimo laikotarpyje nėra net arti tokio tobulumo, kaip tas mažas aršus automobiliukas. Nuojauta kužda, kad, iki paleidžiant gamybai, Porsche dizaineriai aplink automobilį sukorė bent jau kelis milijonus žingsnių, kad įsitikintų, kad kiekvienas automobilio milimetras yra tiesiog tobulas. Automobilio ratų stilius idealiai pritaikytas prie jo charakterio: priekiniai R20, galiniai – R21.

Kalbant apie vidaus dizainą, irgi, pirmą kartą mano gyvenime, įlipus į Porsche, neištinka nervinis tikas nuo da******ja mygtukų, kai pusės jų ten net nereikia. Ne. Basta. Finito. Pagaliau stilingas minimalizmas, o didžioji dalis funkcijų jau perkeltos į multimediją, tiesiai priešais vairuotoją. Jeigu Cayenne dar galima rasti vieną kitą detalę, kur būta akivaizdaus sovietinio pataupymo – tai čia ne. Nė vieno centimetro. Nė vieno milimetro. Visur tobula tobulybė.

Važiavimo dalis ir smagi, ir nelabai. Geresnėmis gatvėmis jautiesi lyg būtum “Californication” pagrindinis veikėjas. Jautiesi solidus ir laimingas. Vos palietus akseleratorių ir pasklidus garsui, kurio tikrai su niekuo nesimaišysi, mažylis Porsche rauna iš vietos kaip bulius į raudoną skudurą. Ir geriausia dalis yra tai, kad čia tik NORMAL driving mode. Posūkiuose, nesvarbu, koks greitis, apima jausmas, lyg kėbulas vis įkalamas mažais vinukais į asfaltą ir stovi taip tvirtai, kad niekas nepajudins nei centimetru kitur, nei reikia.

Sports mode – pasikeičia garsas, dar daugiau agresijos, pakyla spoileris ir gerokai užmynus pedalą tampa aišku, koks jausmas nuo 0 iki 100km/h pagreitėti tik kiek daugiau nei per 3 sekundes.

Tai čia smagioji dalis ir baigiasi. Nes įsukus į mūsų mylimą Šimiašiaus gatvę, kuri rodosi, kasmet tobulėja ir meta vis didesnį iššūkį, (Mere, prašau, daryk, ką nors) visas džiaugsmas keliauja šuniui ant uodegos. Visų pirma, automobilis aiškiai parodo, kad jis ne tam buvo sukurtas ir lengvais trūkčiojimais bando parodyti idiotui vairuotojui, kad 20km/h greitis jam yra nepriimtinas ir jis yra nuoširdžiai pasipiktinęs vadeliotojo nesupratingumu.

Kaip ir priklauso, sportinis automobilis yra kietas ir, nors ant Normal mode dar galima toleruoti jo kietumą, tai keliaujant Vokiečių gatve su Sports mode, realiai norisi nusižudyti, nes tai atrodo mažiau nepatogu, nei dar kelios minutės kaulų kratymo.

Gamintojo deklaruojamos kuro sąnaudos yra lygiai tiek pat arti tiesos, kiek Palmiros pranašystės, kaip tiksliai atrodys jūsų antradienio vakaro popietė (nop, nieko nesumaišiau, būtent tokią nesamonę ir norėjau pasakyti).

Automobilio kaina? Nei daug, nei mažai, bet padorus kotedžas Vilniuje kainuoja mažiau….

DOW verdiktas? Automobilio dizainas, galia ir valdymas atima žadą, bet noras nusipirkti kotedžą sumažina entuziazmą. Taigi – 9.

Didelis reveransas mūsų foto meistrui – Dainius VoverisP.S ačiū Mr.M, kad patikėjot šitą brangenybę į mūsų rankas

#vairuokitesvajones#automobiliulizingas#autokonsultacijos#automobiliuapžvalgos#gooddeal