Noriu universalo! Ne! Noriu sedano! Ne, noriu SUV! Ne, noriu BMW 6GT. Taip, būtent BMW sugalvojo kaip patenkinti tą siaurą ratą klientų, kuriems netiko niekas ir kuriems reikėjo kažko tokio…
Visų pirma, norėčiau padėkoti UAB “Refix” kuri pasitikėjo ir leido išbandyti viską, ką gali šitas brangus, daugiau kaip dvi tonas sveriantis, 3litru ir 250 kw galios vokiškos technikos Frankenšteino pabaisa.
Ar tai gražiausias BMW ? Ne. Ar tai bent jau pakenčiamas BMW? Taip. Nes rinkoje vis dar yra BMW universalai… kurie na…. tokie… gamtos klaida.
Bet dabar susikoncentruokim ir nepamirškim, kad grožis labai asmeniškas reikalas ir dėl jo, kaip ir dėl skonio, ginčytis negalima, juk net Multipla turi save garbinančių iškrypėlių ratą. O kaip pats GT6?
Na, daktaras Frankenšteinas, kurdamas šį monstrą, nepamiršo esminių dalykų. Įlipus į vidų tave okupuoja vokiška kokybė ir prabanga. Odinis salonas, kuriam naudotos vien tik brangios medžiagos, ir mikroskopiniu tikslumu suvarytos siūlės byloja, kad atsitiktinumų čia nebus.
Vairuotojo vieta, kaip ir būdinga bavarui, visa orientuota į piloto patogumą, konsolė sudėta taip, kad neturi jokios priežasties nuleisti akių nuo kelio. Na, gal tik galima pasikabinėti prie keisto sprendimo, kad oro kondicionieriaus valdymui galima pasitelkti tiek miniatiūrinį liečiamą ekraną, tiek mygtukus ir ratukus aplink jį.
Gale inžineriniai sprendimai tikrai be klaidų, vietos per akis, ir, tiesą pasakius, daugiau negu tanketėje X6. Ekranai ir USB lizdai – savaime suprantami dalykai, įrengti keleiviams ant galinių sėdynių.
Bagažinė? Čia gal kiek nuviliantis momentas, turint omenyje automobilio dydį, tikiesi labai daug. Čia kaip prieš seimo rinkimus: žmonės, balsuodami už žaliųjų partiją, tikėjosi….na, o gavo, ką gavo. Taip ir su 6GT bagažine. Ten viso labo gali tilpti tik vienas nususęs Puidokas ir politinis lavonas alia Puteikis.
Bet BMW žmonės perka ne dėl galinių sėdynių glamūro ar bagažinės sugebėjimo praryti viską. BMW tu perki dėl kitų dalykų. Taigi, dėl dėmesio, statuso ir pripažinimo. Atliekant “Šimašiaus” testą, tu supranti, kad tas ženkliukas turi
kažkokią nepaaiškinamą galią ir nors tai tikrai ne pats gražiausias kūrinys, praeiviai sukaliojasi ir bado pirštais. Tiesa, reikia pastebėti dėl itin didelių (labai gražių, bet tikrai didelių) ratų testas nebuvo toks malonus, kaip norėtųsi, iš per 100 000 eur kainuojančio automobilio, beeeet grožis reikalauja aukų… „Like“, tikrų aukų, ar ne, Ema?
O tada vežėmės tą monstrą į trasą. Oh yeah, čia BMW yra visiškas koziris, tūzas, vadink kaip nori, bet tas riaumojimas ir staigus prispaudimas prie sėdynės viską atperka, viską: ne patį seksualiausią kėbulą, ne pačią didžiausią bagažinę, bet tas jausmas…
Šis vokietukas turi vieną įdomų niuansą. Nepaisant didesnio greičio, tu jame jautiesi ITIN (itin, labai labai, labai) patogiai ir saugiai, kas tikrai nėra taikoma visiems panašių gabaritų automobiliams, dėl ko ilgoje kelionėje nė kiek nepavargom.
Tiesa, tai kainuoja? Ne, ne mėnesio įmoką ar pačią automobilio kainą, o degalus. Nes degalų rodyklė juda labai panašiu greičiu, kaip ir spidometro. Taigi, jeigu nesate linkęs dėl galios ir smagumo bei emocijų plačiau atverti savo piniginės, tokie BMW varikliai – ne jums.
Overall, sunku apibūdinti automobilį, kuris apima daug segmentų, bet nė vieno konkrečiai, tačiau savo kainą jis pateisina su kaupu. Naujausios vokiškos technologijos ir bekompromise kokybe su minimaliu įnašu, be DOW tigrašio jums kainuos nuo 650 eur per mėnesį.
Už nuotraukas ačiū – Dainius Voveris.