Taip, jie vis dar egzistuoja. Kažkur Japonijos gūdumoje jas surenka maži draugiški Japonai ir mažais kiekiais siunčia į pasaulį. Kodėl mažais? Nes Honda rinkos dalis nėra didelė ir ji turi siaurą, bet beprotiškai ištikimų vartotojų ratą. Taigi į mano rankas pateko naujasis Honda Civic.

Ko tikėjausi? Tikėjausi geros surinkimo kokybės – checked. Tikrai gera. Niekas nebarška, viskas savo vietose. Ganėtinai patogu. Tikėjausi, kad ir važiuos ji kaip seno pirdžiaus automobilis, paspausiu – bzzzz ir ramiai nuriedėsiu.

Paspaudžiau. Mašina stojasi piestu. Man irgi stojasi. Iš susijaudinimo negaliu normaliai vairuot. Šito nesitikėjau. Mažas mašiniukas – liūto širdim. Apsiprantu. Neįtikėtina. Mano karta žino tokį animacinį filmuką “Speed Racer”. Taip ir jautiesi – kaip lenktynininkas. Sportinės sėdynės maloniai tave įrėmina, vairas primena sportinį, mašina žema.

Okey. Truputį atsigavęs nuo šoko, kurio tikrai nesitikėjau iš Hondos, keliauju į Vokiečių gatvę, tą senesnę pusę. Pagausiu pirmą mašinos minusą. Jau mintyse jaučiau, kaip ji dreba ir bilda nuo šaunios Vokiečių gatvės, grįstos akmenimis – nė velnio. Minkštai ir gražiai per visas duobes, trūkstamas plytas ir kalnelius. Keista, nes iš sportiško hečbeko to tikrai nesitiki.

Vidurnaktis. Traukiam į trasą. Maaaaama!!!! Tas daiktas važiuoja, ne šiaip važiuoja, bet prisiklijuoja prie kelio ir traukia pirmyn, koja tiesiog nevalingai nugula ant pedalo dešinėje pusėje – kaifas. Išvažiuojam iš autostrados ieškot aštresnių posūkių. Randu. Gazas. Posūkis. Jokio lingavimo. Nuoširdžiai, šiemet tai kol kas geriausią handlingą turintis auto kokį tik esu vairavęs. Tobulai.

Bagažinė. Yra vietos. Na, gal standartinė šeimyna visų savo manatkių ir šuns nesutalpintų, bet trijų asmenų šeimai būtų – easy. Vietos gale… Na, čia sudėtingiau, už manęs nelabai patogiai lotų Chihuahua veislės šuniukas, ne daugiau. Bet už keleivio vietos yra. Žodžiu automobilis realiai trijų vietų.

Priekinėje panelėje yra keistas rėmas, kaip ir Toyota Prius. Žiauriai nervina. Nes koja pastoviai į jį daužosi. Nepatogu. O visi USB ir HDMI laidai yra PO TUO rėmu. Matyt Hondos dizaineris, kai “damušinėjo” vidų, traukė tikrai gerą žolės suktinę. Čia nereikėjo jokio creativo.. Bet, oh well…

Pliusai. Bazinė komplektacija nuneša stogą – ACC ir pakabos reguliavimas jau bazinėje komplektacijoje. Įspūdinga. Paprastai visuose modeliuose tai bent jau tūkstančio eurų klausimas. Bet ne Hondoje. Pas juos standartas. In general bazė turi viską, ko reikia. Jei dėliotis toliau – turite labai solidų auto už 28 000 eur. Pradžia nuo 18 000 eur. Lengvas Deals on Wheels LT įsikišimas – ir mašina tikrai įkandama.

Išvada.

Smagus auto. Kurtas tikrai ne stereotipiniam Honda klientui. Jei tau tarp 25-35m. arba jau truputį iš vidaus ėda vidutinio amžiaus krizė – geras kainos ir kokybės santykis už tikrai, tikrai labai smagų auto. Ar už tokią sumą galima geriau? Galima. Bet tikrai nebus taip smagu.
Jei mėgsti greitį, gerą “handlingą” – geras pasirinkimas. Jei ieškai patogaus, malonaus ir sąlyginai nuobodoko vairavimo – šita Honda ne tau.