Kaip ir visada, remsiuosi pavyzdžiu, kaip viskas vyksta kitur – konkrečiai Jungtinėje Karalystėje. Didžiausia Europoje automobilių rinka turi puikių praktinių pavyzdžių: kas, kaip, kur ir kodėl?
Taigi, kaip viskas vyksta toje kosminio dydžio rinkoje? Ar visi automobiliai yra TIK grįžtantys iš klientų ir ar jie visi turi „pilną istoriją“, ir niekada nebuvo net įbrėžti? Oficialūs atstovai jau senokai susiprato ir persiorientavo, kad didesnis pelnas iš naudotų automobilių, tad Lietuvoje stengiamasi beveik vienodai uždirbti nuo visų – ir naujų, ir dėvėtų.
Iš kur atsiranda naudoti automobiliai
Taip, didžioji dalis naudotų automobilių Jungtinėje Karalystėje yra grįžtantys iš salonų klientų po kelių metų, kurie vėl ima naują, o senasis atitenka naujam šeimininkui. Nemaža dalis yra atkeliaujantys iš BCA (British Car Auction) aukciono. Ten automobiliai perkami žemiau rinkos kainos ir prieš juos parduodant jau tenka įdėti darbo. Reikia padaryti techninį aptarnavimą, panaikinti tam defektus: įlenkimus, įbrėžimus ir pan. Ar jie turi pilną istoriją (serviso knygelę su visais laiku atliktais aptarnavimais)? Dažniausiai taip. Bet tikrai ne visada. Tačiau esminis skirtumas, kad jie to neslepia nuo klientų ir atvirai deklaruoja, iš kur automobilis buvo pirktas ir kas jam daryta: remontuota, dažyta ir t.t. Visa šita informacija atskira forma yra pateikiama klientui. Kodėl netgi britai perka dėvėtus, o ne naujus? Viena iš priežasčių – biudžetas. Naudotas automobilis tiesiog natūraliai yra daug pigiau. Antra, suteikiama solidi garantija – Didžiojoje Britanijoje galima gauti iki 3 metų (derybų klausimas), mažiausiai – vienerių metų. Ir ta garantija „dengia“ beveik visus įmanomus niuansus. Tai kelia pasitikėjimą tiek gamintoju, tiek atstovu.
O kaip yra Lietuvoje?
Taip, nemaža dalis apynaujų automobilių išties yra demonstraciniai arba po lizingo grįžtantys iš klientų: mylėti ir prižiūrėti. Tačiau, mūsų rinkos dalyviai dar taip retai keičia automobilius, kad tiesiog neužtektų pasirinkimo. Taigi oficialūs atstovai yra priversti ieškoti būdų kaip padidinti pasirinkimą. Ir jie naudoja tuos pačius būdus kaip ir Kauno turgaus automobilių pardavėjai – perka užsienyje, sutvarko ir parduoda. Kaip ir nebūtų problema, bet? Mūsų autosalonų vadybininkai nėra tokie atviri, kaip Jungtinėje Karalystėje ir nedeklaruoja visų svarbių detalių apie automobilį: iš kur jis, kokios būklės atvyko, kas taisyta, kas dažyta ir t.t. Tik vienetai atsiunčia nuotraukas, kaip automobilis atrodė iki remonto. Akivaizdus pavyzdys, nuskambėjęs žiniasklaidoje: vienas autosalonas pardavinėja „idealios“ būklės apynaujį automobilį. Tačiau pakanka įvesti VIN numerį į autoDNA.lt ir sužinai, kad automobilis buvo visiškai sumaitotas.
Dar viena situacija – autosalonas tapo negarbingo pardavėjo Europoje auka. Partneris vienoje pietuose esančioje valstybėje sėkmingai klastodavo ridas ir parduodavo automobilius salonams. Atrodo, kaip tai įmanoma? Nereiktų stebėtis, „Ferrari“ gamykla pati yra prisidėjusi prie tokio mechanizmo. Galite tik įsivaizduoti kiekvieno 1000 km piniginę vertę, kalbant apie šį prekės ženklą. Tuo tarpu vietiniam oficialiam atstovui net į galvą nešovė patikrinti ridos, o būsimas savininkas nepatingėjo pasigilinti ir rado neatitikimų. Jam iškėlus klausimą, paaiškėjo, kad autosalonas net nežinodamas pardavinėjo automobilį su suklastota rida.
Kokias klaidas daro oficialūs salonai vystydami naudotų automobilių skyrių?
Visų pirma, prekiaudami naujas automobiliais, pardavėjai pamiršta vieną svarbų dalyką – jiems tai naudotas automobilis, tačiau jį perkančiam žmogui – naujas. Kodėl jis gauna kelis kartus prastesnį aptarnavimą? Akivaizdus daugelio rinkos dalyvių nenoras investuoti į jiems dirbančius žmones. Daugeliu atveju aptarnavimas, neskaitant nemokamos kavos (jei nepamiršta pasiūlyti), nesiskiria nuo aptarnavimo Kauno mašinų turguje.
Nemokėjimas rūpintis klientu ir minimalios pastangos. Elementarus pavyzdys – dėl naudoto automobilio pirkimo laukiame pardavėjo skambučio jau 8 dienas, dienas. Atvykę į vieno premium ženklo atstovybę, negavome bandomojo važiavimo kartu su klientu, nes iki darbo pabaigos buvo likę vos 20 minučių.
Išvada Jei jau nusprendėte pirkti naudotą automobilį, nepasitikėkite aklai pardavėjo pateikiama informacija, įdėkite pastangų, paaukokite kelis eurus ir patikrinkite „AutoDNA“ sistemoje. Na, o į prastą aptarnavimą nekreipkite dėmesio – Lietuvoje kol kas toks standartas.
Ir jokių „kauferių“ (jei renkatės ne iš salono). Pirkite tik su standartizuota sutartimi, kurioje pardavėjas pagal Lietuvos įstatymus privalo nurodyti visus automobilio trūkumus. Tik tuomet galėsite pretenduoti į 6 mėn. garantiją, jei išlįstų paslėpti defektai.