Ar esate patyrę meilę iš pirmo žvilgsnio? Aš esu. Ir ne kartą. Paskutinį kartą šį jausmą patyriau šių metų Rugpjūtį. Supratau, kad esame skirti vienas kitam nuo tos akimirkos, kai pamačiau tą seksualumu spinduliuojantį kūną.

Super smooth kėbulas, nudažytas būtent ta spalva, kuria ir turėtų būti – raudona. Nupoliruotas taip, kad baisu liesti. Riestas ir nė kiek nepridengtas užpakaliukas ir akys. Jos žiūri į tave ir spinduliuoja gerumu. Tai – Porsche 993 Targa. Tik neleiskit išorei jūsų apgauti – po kapotu slepiasi žvėris. Ok, ok, bagažinėj. Tik, po kapotu, skamba geriau.

Kadangi nepavairuoti tokio automobilio būtų tas pats, kaip nuogai moteriai pasakyti ne, teko suteršti šį grožį savo nagais ir įlipti į vidų. Ir ką jūs galvojat? Gale vaikiška kėdutė. O aš jau „parinausi“, kad čia ne šeimyninė mašina. Šeimyninė. Gaila, kad filmams apie šeimų keliones nenaudojami Porsche. Būtų žymiai smagiau žiūrėti.

Navigacija? Borto kompiuteris? Bluetooth? Manau, kad nei vienam, dirbančiam prie šio automobilio kūrimo, nors akimirkai į galvą buvo atėjęs kuris nors iš šių žodžių. Nors neatrodo, kas tie žodžiai jau egzistavo, jo pagaminimo dieną. Anyway, salonas nesikeičia jau gal 20 metų. Ir nereikia, viskas ten gerai. Kiek, paspaudus pedalą, mes į jį težiūrėsim.

1000 gerų emocijų vedinas užkuriu variklį. 3.6 atmosferinio variklio garsas užgniaužia kvapą. Pirmas dalykas: pagazuoti. Tiesiai už nugaros kažkas sproginėja, visas kūnas nutirpsta. Pakvimpa 90-taisiais. Po susitikimo su Tulpiniais važiuoju į Viliją sveikinti Daktaro.

Toks ir pasijauti: 90-ūjų gangsteris. Gramas kokaino daiktadėžėje, ginklas po sėdyne, pūstais, garbanotais plaukais pasidabinusi gražuolė šalia. Laikas dėti plytą ant pedalo ir nepaklusti taisyklėms.

Nors ir 22 metų senumo, automobilis nė kiek neleido sudvejoti – jo širdis jauna. Tai nėra tas automobilis į kurį atsisėdus norėtųsi ramiai leistis į kelią. Anaiptol, nuo pat pirmo kilometro norisi bandyti ribas, o variklio sūkių nenuleisti žemiau nei 5000. Kažkas nuostabaus. O, be iš visų pusių veikiamų jėgų ir nepakartojamo laisvės jausmo, visą kelią dar girdisi ir duslintuvo grojama simfonija. My kind of car.

Jausmą, kurį suteikia šis automobilis apibūdinti žodžiais labai sunku (achuienai -vienu žodžiu).Atvažiavus su savo kasdieniu automobiliu ir persėdus į Porsche 993, turėtumėt jaustis maždaug taip, kaip po pokalbio su Flandersu prisėstumėt prie stalo su Mick Jagger. Arba taip, lyg suvalgę visus mamos ruoštus burokėlius pagaliau įsidedate šokoladą į burną. Tai tiesiog nuostabu.

Na, o jei esate narcizas, kaip kai kurie, į kuriuos pirštais nebadysim(kas nors patraukit tą veidrodį nuo manęs!) – jums reikia tokio Porsche. Visų pirma, dėl to, kad pasitenkinimas savimi išauga maždaug 200%. Antra: 9 iš 10 žmonių, pro kuriuos pravažiuojat, nesugebės atitraukti nuo jūsų (jūsų mašinos – tiesa ta, kad jūs būsit nelabai įdomus) akių. Ir trečia: nesvarbu, kaip atrodote gyvenime, bet vairuodami tokį automobilį atrodysite fantastiškai.

Už nuotraukas ačiū projekto iniciatoriui – Dainius Voveris