2005 metų ir vis dar madingas. Mini Cooper S

Kol esi jaunas, norisi vairuoti kažką mažo, stilingo ir ryškaus, kad visi matytų kokį gerą skonį turi. Taip jau nutiko, kad gavau trečią hot hatch’ą iš eilės. Visai neplanuotai, jis pats pasibeldė į mūsų duris.

Šis mažylis yra 2005-ųjų gimimo. Tai yra klasikinio britiško Mini Cooper automobilio moderni interpretacija, sukurta į pagalbą pasitelkiant bavarų inžinierius. Painu, bet rezultatas vertas dėmesio!

Pradėkime nuo visai nekuklios kuklaus brito išorės. Modernus dizainas puikiai atspindi klasikinio Mini dvasią. Toks mažas, kad nifiga nieko neįkiši, didelėm akim ir laaabai mėgstantis staigius kelio vingius. Job well done. Tiesą sakant dizainas tiek panašus, kad atrodo, jog jie tiesiog paėmė senąjį Mini ir pripūtė jį kaip kokį oro balioną. Aišku pripūtė perdaug, nes bavarai kitaip nemoka, bet rafinuota britiška komisija greičiausiai liepė šiek tiek nuleist garą.

Čia jau tikriausiai ta vieta kur reiktų paminėti, jog tai nėra bet koks Mini. Tai – Mini Cooper S. Ką reiškia “S” raidė tikriausiai nereikia aiškinti, bet jei vis gi reikia – tai reiškia, kad jis juda kiek sparčiau su savo 168 bavariškais arkliais. Visad kilo klausimas kaip jie ten visi telpa, bet anyway…

Minis tikrai neblogai juda šokių aikštelėje. Kai esi toks stilingas tai kelio dangos kitaip nepavadinsi. Užsikuri ir šauni rodyt naujų judesiukų. Įtariu, kad papildomoj komplektacijoj galima buvo rasti ir Disco ball’ą ir Ray ban’us. O jeigu šiek tiek rimčiau apie Minio judėsiukus – tai tobula vieta jam sublizgėti yra užmiesčio keliukai. O ten ir prasideda tikras reivas!

Jeigu esi iš tų, kurie mėgta staigius vingius įveikinėti taip pat džiaugsmingai kaip šunyčiai eina iš proto dėl skanukų, tai šis kartingas kaip tik tau, brol. Keli esminiai faktoriai nulemiantys šio spuogo sėkmę įveikiant posukius:

Žemas ir turi trumpą ratų bazę. Mažas svoris ir nemaža galia. Preciziškas valdymas ir gerai subalansuota važiuoklė.

Šie trys veiksniai leis jums į bet kokį staigų posūkį tiesiog įskrist užsisvajojus ir 99% tikimybė, kad jūs vis tiek išnešit sveiką kailį. Tiesa, tokie manevrai bus gan brutalūs ir jūs tikrai pajusite visas staigumų pasekmes savo sėdimaja dalimi, bet bent jau nenunešit kokio medžio ar namo sienos. Which is a good thing!

O jei Šimašiaus testas turėtų vertinimą skaičiais tai Minis gautų 2! Ir tai tik už pastangas, nes pritaisius ratukus prie senovinės taburėtės, ji tikriausiai būtų patogesnė.

Kyla klausimas kaip jaučiasi vairuotojas šio mažylio viduje? Čia užpuola dviprasmiški jausmai. Nors prieš nosį matote didžiulį tachometrą vietoj spidometro, jūsų sėdynės nėra itin sportiškos ir neturi gero šoninio prilaikymo. Prie viso to pridėjus odinius apmušalus rezultatas toks, kad staigesniame posūkyje gali kilti klausimų už ko gi reiktų griebtis, kad išlikti šio kartingo viduje.

O jeigu saloną apžvelgti ne iš piloto bandytojo pozicijos, tai jis yra tikrai malonus akiai ir gan patogus. Ypač akį traukia jungikliai esantys centrinėje konsolėje. Primena civilizuotą lenktyninį bolidą. Vadinasi tiesiai į dešimtuką. Pasigedome porankio. Su juo tai būtų buvęs ne tik civilizuotas, bet ir rafinuotas bolidas. Ak taip, keleiviai. Kalbant apie juos pasakysiu paprastai. Jeigu keleivis vienas tuomet viskas ok. Jeigu jų daugiau tai tuos du, kurie sės į galą švelniai tariant užjaučiu. Stiprybės, šiuolaikinė medicina daro stebuklus. Aš nieko į galą nesodinčiau, nes tokiu atveju vietos daiktams ~100 litrų bagažinėje – 0. Išvados paprastos – smagus miesto mažylis ir labai prastas automobilis šeimai. Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad ponas Bean’as tokiame būtų atrodęs daug kiečiau. O tiems kas tik pradeda savo vairuotojo karjerą – čia yra velniškai smagus mažylis gerai pradžiai.