BMW 525Xi - Deals On Wheels

Ką šiandien jums turim parodyti? O gi bimbalą. BMW pitaką. Ne ryklį ir ne kiaulę, o kažką tarp jų. Kodiniu pavadinimu E34. Pirmieji šios serijos modeliai pasirodė dar 1988 m., buvo du nedideli facelift‘ai, o 1996 m. šią kartą pakeitė slyva (arba kiaulė). Šį penktuką vokiečiai kūrė 7 serijos pagrindu, todėl, lyginant su ankstesniąja karta, jis yra didesnis ir erdvesnis. Ir populiarumu nesiskundė (parduota 1,3 mln. automobilių). Beje, šioje kartoje BMW penktukas pirmą kartą gavo universalo kėbulą ir visų varančiųjų ratų sistemą.

Prieš jūsų akis, vienintelė šios kartos modifikacija (neskaičiuojant universalo) su visų varančiųjų ratų sistemą. 1994 metų BMW 525xi. Tai šiek tiek retesnis modelis. Lentelėje šalia kėbulo numerio galima rasti skaičius 91/4127 (suprask, kad tik virš keturių tūkstančių tokių automobilių buvo). Jokių tiuningų čia neišvysite, viskas kaip gamintojas sutvėrė, na, tik atleiskite už ratus – jie nuo trečios serijos BMW.

Kaip vertinti tokių metų automobilio išorę ar dizaino sprendimus? Vieniems gražus, kitiems pusiau, tretiems pobaisis. Mano skoniui, priekinės lempos su grotelėmis sudaro puikų klasikinio BMW vaizdą, o galinė dalis tokia nefotogeniška – kampuota, nutukusi ir su per dideliais žibintais. Geriausias dalykas – graži spalva ir jokių rūdžių!

Įsitaisius viduje pasitinka senove dvelkiantis kvapas. Ne pelėsio (turbūt), ne kaip iš senos spintos, bet geras, senos odos ir seno automobilio kvapas. Visas interjeras šiais laikais jau atrodo egzotiškai ir sukelia šypseną. Šviesų jungikliai, borto kompiuteris su skaičiuotuvo stiliaus mygtukais, galinga pavarų svirties rankena su blizgančia lakuoto medžio apdaila ir plonytis vairas. Tiesa pasakius, pagal interjero stilių viduje jaučiausi kaip gerokai senesniame automobilyje, nei jo gimimo data rodo.

Po kapotu slepiasi šešių cilindrų eilėje motoras liaudyje vadinamas ‚,plyta‘‘. Kažkada 190 AG išspausdavo. Bet čia nesinori to bandyti, adrenalino vis tiek negausi. Po nelengvos darbo dienos mašina ramina ir teikia džiaugsmą. Plauki lėtai ir mėgaujiesi komfortu. Net su ne visai mažais ratais automobilis nuostabiai minkštas. Ir tos sėdynės (labiau krėslai)… Jausmas, kad gerą naminį fotelį kažkas atnešė į automobilį ir prisuko prie grindų. Net atsilošti norisi.

Automatas taip pat stebina – jokių smūgiavimų nepajusite. Gal dėl to, kad rida tik vos virš 100 tūkst. (believe it or not). Beje, automatas turi ir sport režimą (iš miegančiosios gražuolės tampa tik snaudžiančia gražuole). Negaliu nepaminėti elektros. Elektrinės sėdynės, veidrodėliai, langų valdymas prie rankinio svirties ir jau pasiilgtas dalykas – stoglangis. Ypač smagus dalykas kai neveikia kondicionierius, tik nejauku, kad koks miesto balandis nepurpteltų iš viršaus.

Apie silpnąsias vietas. Per daug atsipalaiduoti šiame automobilyje neleis ne itin jautrūs ir efektyvūs stabdžiai (o gal tik pedalas sunkus…), būkit tam pasiruošę. Ir automobilio minkštumas turi savo kainą. Posūkius reikia įveikti išdidžiai, o ne skubant, nes greit suprasit frazę: „vairas sau, o mašina sau“. Kuro sąnaudos nenudžiugins, tad skubėkite lėtai. Beje, sutikus gatvėje šį modelį, nepykit labai dėl posūkių nerodymo – svirtelė įtaisyta taip žemai apačioje, kad ne visada spėji sugraibyti.