Ar prisimenate tuos laikus, kai jūsų tėvai ar seneliai tampė po daugiabučio kiemą keistos talpos daiktus, su neaiškiais labai ilgais šiaudeliais, ir ten kažką pildavo/traukdavo iš benzino bako?

Ar atsimenat tuos laikus, kai degalinių mieste buvo tik tiek, kad kartais, rodos, tekdavo susitarti dėl apsilankymo?

Ar atsimenat tuos laikus, kai Statoil tapo ne degaline, o Kavine/Degaline, o paskui dar jie tapo Circle K?

Lygiai taip pat po 5-7 metų mes atsiminsime benziną ir dyzeliną. Lygiai taip pat mes galvosime tik apie klasikinius automobilius. Tik kai šiandien mus žavi Ford Mustang GT-500, tai po keleto metų mus, galimai, žavės automobilis su varikliu in general.

“Petrolhead’ams”, tokiems kaip aš, ir tokiems prijaučiantiems liūdna, labai liūdna. Žavu, tačiau labai liūdna. Griaudžiančių ir riaumojančių variklių laikai eina į pabaigą. Automobilių, kur paspaudus akseleratorių, rodos, nuo garso net pasidaro daug ilgesnis…. (vyrai tikrai suprato, apie ką aš).

Pasaulis dabar vis garsiau šneka… Šneka garsiai apie automobilius, kurie neskleidžia garso. Jie elektriniai, jie atrodo keistai… Kai kurie iš jų tikrai gali drąsiai taikyti į metų “Urodo” apdovanojimus ir palyginus su juo, net tas negražus draugas jūsų kompanijoje visai “sexovas” nes, tiesiog elektrinių automobilių inžinieriai daug geria…. sprendžiant iš to, ką kuria… Tačiau… Patinka mums tai ar ne – tai ateitis.

Koncernai, vienas po kito, vis dažniau kalba apie elektromobilius. Vieni kol kas tyliai, dar tik po stalu ir tarp savų, kiti garsiau… Volkswagen statoma baterijų gamykla, nors tai reikėtų vadinti plantacija, nes dydžiu galės lygintis su Sacharos dykuma, o su metais gal net bus matoma iš kosmoso kaip kinų siena. Tai pasako daug. 56 kitus prekės ženklus “po savimi” turintis brendas nusitaikė į elektrą.

Kodėl Lietuvoje tai kol kas “tabu”?

Visų pirma, automobilis lietuviui – šventas reikalas ir šventas reikalas turi būti
gražus, o iš visų šlykštynių (jau net neprisimenant, kad pirmas Nissan Leaf atrodo, kaip Pedofilomobilis), išsirinkti tikrai nesinori. Kol kas dizaino prasme viskas labai paprasta: su Audi Etron, Volkswagen Golf ir Hyundai Kona yra viskas gerai. Gerai atrodantys automobiliai, pernelyg netraukiantys dėmesio, ir net gi visai gražūs, tiesiog varomi elektra. Valio! Bent iš trijų automobilių galima rinktis.

Toliau rikiuojasi Nissan Leaf (modelis nuo 2018m.) ir Hyundai Ionic – dar visai pakenčiami. Ne stebuklas, bet priėjus nesupykina, tai jau šis tas.

Ir, be abejo, mano kuklia asmenine nuomone, du, nuo kurių galima apsivemti baisiau nei nuo “roto” viruso –tai BMW i3 ir Renault Zoe. Norėtųsi pasakyti, kad tai gamtos klaida, bet net motina gamta realybėje nėra tokia žiauri ir taip nesityčioja iš savo kūrinių….
Tačiau, esu įsitikinęs, BMW iš klaidų mokosi greitai ir susitvarkys, o kas dėl Renault… Ai, kam rūpi Renault??

Infrastruktūra?

Čia yra graudu. Skystakiaušiai energetikai ir bestuburiai Lietuvos verslininkai nepastebi naujosios aukso karštligės. Kelių metų perspektyvoje elektra bus nauja nafta, o mūsų genialūs verslai kartu su invalidumą turinčia vyriausybe atsisako tai pamatyti. Valdžios kišimasis į tokią sritį yra sektinas pavyzdys. Ir toli tokio ieškoti nereikia – Jungtinė Karalystė. Valdžia DOVANOJO žemės sklypus, vietas mieste, kad privatus sektorius investuotų į krovimo stoteles. Tokiu būdu potencialūs vartotojai, jas matydami tokiu pačiu tankiu, kaip degalines, tapo ramesni ir ėmė domėtis elektromobiliais. Natūralus domėjimasis suaktyvino rinką ir konkurenciją, ko pasekoje augo pardavimai ir elektrinių automobilių rinkos dalis.

Teisingumo dėlei reikia pripažinti, kad privatus sektorius į pakrovimo stoteles investavo šimtus milijonų per pirmuosius penkerius metus ir matė tik nuostolius ir išlaidas, tačiau, pradėjus imti mokesčius už automobilio pakrovimą, tai tampa nuostabiu verslu. Esu įsitikinęs, kad „EDF energy“ negali atsidžiaugti savo sprendimu dalyvauti šitoje aukso karštligėje.

Kitas JK vyriausybės žingsnis – dotacijos. Suprantu, kad ne vieta ir ne laikas kalbėti apie elektrinių automobilių pirkimo skatinimą pinigais, kai tuo pat metu Lietuvos mokytojai užgrobia švietimo ministeriją, bet tai yra tema, apie kurią reikia kalbėti, nes po kelerių metų tai bus itin svarbus momentas. Nes arba būsime inovatyvi valstybė su daug elektrinių transporto priemonių, arba, kaip dabar kubiečiai, važinėsim su benzininiais kibirais. (Beje, aš vis dar myliu benzininius kibirus ir savo nuomonės nekeičiu).

Nuvažiuojamas atstumas?

Pirmieji elektromobiliai buvo tikrai kuklūs – vos šimtas, sėkmės atveju – du šimtai kilometrų ir “vsio”… Ne kažką… Ir nieko čia nepadarysi. Atrodė, kad nepadarysi, bet gamintojai investavo. Skaičiavo. Kūrė. Ir tadam!!! Hyundai Kona, paskutinis elektromobilis šiemet įžengęs į Lietuvos rinką, jau nukeliauja pusę tūkstančio kilometrų vienu įkrovimu ! Taigi, anksčiau, vos prieš keletą metų, tai atrodė neįmanoma, dabar – standartas…

Taigi, ponios ir ponai, investuokit į rozetes, palikit joms vietos garažuose, nes kitą savo “tačkę” jungsit kraut, kaip ir savo smartphone’ą.